Nauja piliečių gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka – su aibe klaustukų

Vyriausybė nutarė, kad nuo kitų metų liepos 1osios dienos piliečių gyvenamosios vietos deklaravimo funkcija perduodama seniūnijoms. Rajono savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis jau išsiuntė raštą Lietuvos savivaldybių asociacijai, kad ši kreiptųsi į Vyriausybę, Vidaus reikalų ir Finansų ministerijas dėl lėšų skyrimo, specialistų mokymo ir pasirengimo migracijos tarnybų darbui perkelti į savivaldybių seniūnijas. NAUJOVĖS KELIA NERIMĄ
Į Savivaldybių asociaciją meras kreipėsi po pasitarimo Vidaus reikalų ministerijoje, kai rajono vadovams iškilo nemaža aktualių klausimų, į kuriuos atsakymų kol kas nėra.
V. Džiugelis labiausiai susirūpinęs dėl to, kad Vyriausybė Savivaldybei priskyrė naują funkciją, bet jai atlikti nežadama lėšų. Nerimą kelia ir šalies valdžios institucijų nuomonė, kad gyventojų registracijai rajonuose vykdyti nereikalingi papildomi etatai, reikalaujama, kad būtų įrengtos atskiros patalpos, tačiau nenumatyta skirti lėšų jų nuomai, remontui, baldams, telefono linijoms, apsaugai bei eksploatacinėms išlaidoms.
„Kol nedarysi spaudimo, tol pinigų negausi“, – teigė meras.
Rajono vadovo nuomone, migracijos tarnybos darbo perkėlimas į seniūnijas vykdomas stichiškai ir neprognozuojamai.

ŽINOS TIKRĄ SKAIČIŲ
Kaimiškų seniūnijų vadovai į naująją piliečių gyvenamosios vietos deklaravimo tvarką žiūri teigiamai ir kol kas nejaučia jokios baimės. Seniūnų manymu, naujoji tvarka bus patogesnė gyventojams: jiems nebereikės dėl registracijos važinėti į migracijos poskyrį, užteks užeiti į seniūniją ir čia sutvarkyti visus gyvenamosios vietos deklaravimo reikalus.
Be to, iki šiol seniūnai nežinodavo, kiek tiksliai jų valdose gyvena žmonių. Pasak vienos didžiausių rajone Sedos seniūnijos vadovo Stasio Kelerio, jis dabar yra pusiau šeimininkas, nes nežino, kiek seniūnijoje gimė naujagimių, kur atsikraustė nauji gyventojai, koks tikslus gyventojų skaičius.
„Anksčiau, kai gyventojai buvo registruojami seniūnijose, žinojome „dūšią į dūšią“, dabar galime pasakyti tik „apie tiek“, – sakė S. Keleris. Anot jo, gyvenamosios vietos deklaravimo darbai atiteks raštvedei. Seniūnas neneigia, kad tai nelengvas ir atsakingas darbas.
„Bet ar nuo to, kad mes bėdosime, kas nors palengvės? Tikėjome, kad anksčiau ar vėliau taip bus. Nerimo yra. Jo buvo ir tada, kai pradėjome deklaruoti pasėlius. Už netikslumus galėjai atsidurti ir teisme. Bet juk susitvarkėme“, – optimistiškai nusiteikęs S. Keleris.

ATLYGINIMĄ MOKĖTI BŪTINA
Reivyčių seniūnas Jonas Repšys teigė, kad jam svarbu ne naujas darbuotojo etatas, o tai, kad su gyvenimo vietos deklaravimo dokumentais dirbančiam žmogui būtų mokamas priedas. Apie tai kol kas nekalbama.
„Atsakomybė didelė. Jei anksčiau turėjome gyventojų registracijos knygas, dabar teks viską suvesti į kompiuterinę duomenų bazę. Patalpų pakanka, tikimės, kad gausime reikiamą techniką.
Seniūnijoje apie 2 tūkstančiai žmonių, tad darbo išties bus nemažai ir būtų keista, kad tokį didelį darbą atliekančiam žmogui nemokėtų“, – samprotavo J. Repšys.
Viekšnių seniūnas Aldonis Eselinas naujovę taip pat vertina palankiai, kadangi žmonės viską galės susitvarkyti vietoje. Seniūnas neneigia, kad darbuotojams tai bus papildomas krūvis, bet jis nemano, kad sulauks labai didelio gyventojų antplūdžio.
„Oficialaus sprendimo iš Savivaldybės dar nesu gavęs, bet tikiuosi, kad kiekviena savivaldybė priims jį tokį, koks bus geresnis“, – sakė Viekšnių seniūnijos vadovas. Jis taip pat įsitikinęs, kad už papildomą darbą turi būti mokama.

PANAŠIAI DIRBO IR ANKSČIAU
Daugelį metų Šerkšnėnų seniūnijoje raštvede dirbanti Stanislava Narbutienė sakė, kad gyventojų gyvenamosios vietos deklaravimas – jai ne naujovė: žmones registravo ir anksčiau. Kiek kreipsis gyventojų, raštvedės teigimu, sunku nuspėti, žino tik tiek, kad reikės rašyti daug įvairiausių pažymų.
„Seniūnijoje gerokai per du tūkstančius žmonių. Visus duomenis reikės suvesti į kompiuterį, užtat žinosim, kas kur gimė, gyvena. Iš pradžių bus sunku, bet tikiuosi, kad mus apmokys, kaip dirbti su naujomis programomis.
Kažkada nebuvo jokių kompiuterių, kai jie atsirado, keistai į juos žiūrėjome, o paskui pripratome. Visi darbai yra padaromi, susitvarkysim ir su šiuo“, – teigė šerkšnėniškė.

REIKĖS NAUJŲ DARBUOTOJŲ
Kiek kitokią nuomonę apie naująją žmonių gyvenamosios vietos deklaravimo tvarką išgirdome iš Mažeikių miesto seniūno Petro Užkuro. Apie papildomų darbuotojų etatų neskyrimą, pasak jo, negali būti nė kalbos: seniūnijai teks aptarnauti apie 40 tūkstančių žmonių.
„Bet įstatymas yra priimtas ir jį reikės vykdyti. Turės būti įsteigtos mažiausiai trys darbo vietos, žmones reikės apmokyti. Juk ir migracijos poskyryje šį darbą dirba ne vienas žmogus. Anksčiau, kai šį darbą atlikdavo butų ūkiai, gyventojų registraciją vykdė net penkios pasininkės. Kam tą tvarką reikėjo ardyti?“ – retoriškai klausė miesto seniūnas. Kadangi darbas atsakingas ir rimtas, kursų ar seminarų dėl naujos tvarkos, anot jo, reikėtų ir patiems seniūnams.

TIKISI SUSPĖTI
P. Užkuras prisiminė laikus, kai seniūnijai reikėdavo išduoti įvairias pažymas, o naujo etato neįvedė, ant laiptų nusidriekdavo laukiančiųjų eilės. Seniūnas įsitikinęs, kad be naujų etatų panašiai atsitiktų ir dabar.
„Tada davė mašiną, davė vairą, o ratų neuždėjo. Tai kaip reikia važiuoti? Darbo seniūnijos žmonės ir dabar turi per akis. Jeigu vienam žmogui užkrausi tokį krūvį, skirsi papildomą apmokėjimą, jis vis tiek visko nepadarys. Žmogus negali dvidešimt aštuonių valandų per parą būti darbe“, – teigė pašnekovas.
Seniūnas mano, kad lėšų ir pagalbos reikės kompiuterizuojant darbo vietas, steigiant duomenų bazę.
„Psichologiškai ir morališkai esam pasiruošę, bet šiandien dar nieko neturime. Juk pradedame nuo nulio. Net dėl patalpų vargas : kažką kažkur reikės iškelti. Manau, kad drauge su Savivaldybės administracija pasiseks problemas išspręsti laiku “, – sakė P. Užkuras.

NAUJOVĖ SVEIKINTINA
Mažeikių rajono policijos komisariato viršininkas Algis Markevičius priminė, kad komisariato migracijos tarnyba piliečių gyvenamosios vietos deklaravimo funkciją iš seniūnijų perėmė 2003 metais.
Viršininko nuomone, kad gyventojai šiuos reikalus vėl galės susitvarkyti seniūnijose ir jiems dėl įvairiausių pažymų nebereikės važinėti į miestą – tik sveikintinas dalykas.
Migracijos poskyrio darbuotojai, pasak A. Markevičiaus, ir taip turi daug darbo. Žmonėms čia išduodami pasai, identifikacijos kortelės, pastaruoju metu dar prisidėjo dokumentacijos dėl pilietybės tvarkymo darbai, tad nenuostabu, kad prie durų kartais susidaro eilės.

VADINA BIUROKRATAIS
„Būna, kad dėl per didelio darbo krūvio migracijos poskyrio darbuotojos pridaro klaidų. Nuo šių metų pradžios už blogai atliktą darbą nubaustos keturios darbuotojos, vienai net iškelta baudžiamoji byla“, – pasakojo viršininkas.
Dabar, anot jo, vėl artėja gyventojų antplūdis: dėl įvairių lengvatų suteikimo reikės išduoti pažymas darželinukų tėvams, moksleiviams, studentams, be to, pradėjus šildymo sezoną, vėl užplūs žmonės.
Anot policijos komisariato vadovo, žmonės pyksta, kad reikia po keletą kartų stovėti eilėje, vadina darbuotojus biurokratais. Jei kaimo žmogus tvarkys reikalus seniūnijoje, ilgose eilėse tikrai nereikės laukti.
„Didelių investicijų nereikės, papildomai lėšų vis tiek bus šiek tiek skirta, žmones apmokys – tam užsakyta speciali programa. Telieka tik susitarti su „Lietuvos paštu“, kad žmonės už pažymų išdavimą ar registraciją galėtų susimokėti jų gyvenamosiose vietose“, – sakė A. Markevičius.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.:
Migracijos poskyrio koridoriuose retai kada nebūna laukiančiųjų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto