Šisbeitauskas
Nors pasitikdami Naujuosius metus šampano taures skambinom lygiai prieš savaitę, vis tiek visiems mažeikiškiams noriu palinkėti gerų ir prasmingų metų, didelių ir reikalingų darbų bei džiugių ir nepakartojamų gyvenimo akimirkų.
Taigi, Naujieji atėjo. Prieš savaitę dangų virš mūsų galvų gana ilgai poškėdamos, cypdamos ir skleisdamos kitokius garsus skrodė įvairiaspalvės raketos, traškėjo fejerverkai, dūmus skleidė pliaukšinčios petardos. Gaila, jog tomis akimirkomis negalėjau užsiropšti kur nors ant stogo, kad pamatyčiau, kas vyksta šventinėje miesto padangėje. Bet to ir nereikėjo. Tie visi švytintys, žybsintys spalvoti dalykai juk nėra labai pigūs, tad ir taip galėjai suprasti, kuriose vietose gyvenama pinigingų mažeikiškių. Tiesa, kiek sunkiau buvo mikrorajone, nes ten visi fejerverkai susiliejo į vieną.
O aš Naujuosius pasitikau senamiestyje, tad puikiai buvo galima stebėti, iš kur dangų skrodžia daugiausiai šventinių spalvų. Tikriausiai niekas neprieštaraus, kad didžiausias triukšmas buvo Urvikių gatvės ir aplinkinių gatvelių kvartale, kur įsikūrę prabangius namus turintys mažeikiškiai. Kiek sužinojau iš pažįstamų, gražių fejerverkų ir kitokių prašmatnumų netrūko ir ties Laisvės gatvės viduriu prie Sienos gatvės. Dar viena triukšminga vieta buvo į Skuodo pusę esantis Kalnėnų gyvenamasis kvartalas, kuriame įsikūrę taip pat skatiko kišenėje neieškantys ponai.
Kad ir kaip ten būtų, graži buvo naujametė padangė. Ne taip dažnai tokie dalykai mūsų mieste vyksta. Visai ką kita, jei prakalbėtų, tikriausiai pasakytų mano keturkojis, kuriam tie poškėjimai kelia didžiulį siaubą: vos išgirdęs pokštelėjimą, jis, sugliaudęs ausis ir pabrukęs savo striuką uodegą, neria į atokiausią namų kampą, kur mažiausiai girdėti ir matyti… Taip mano draugas vargo beveik savaitę iki Naujųjų metų, nes kiekvieną vakarą gretimame name gyvenę vaikėzai, nežinia iš kur gavę tų „bambiožkių“, sprogdino jas vos ne po langais. O sako, kad tie triukšmą keliantys dalykėliai nepilnamečiams neparduodami, kaip ir alkoholis… Bet ir tų poškėjimų, ir neblaivaus jaunimo švenčių dienomis mieste netrūko.
Dar viena šventinė, bet ne visai šventiškai nuteikianti detalė: išsiruošęs į senamiestį ir paskambinęs taksi tarnybai išgirdau, kad už paslaugą teks pakloti pora litukų daugiau. Ir taip, kiek žinau, darė visos taksi paslaugas teikiančios bendrovės. Dėl tų dviejų litų, žinoma, kaip sako liaudis, nenubiednėsiu, bet kažkaip keista, kad kažkas naudojasi proga ir melžia iš mūsų paskutinius litukus: juk kuras tą naktį tikrai netapo brangesnis. Suprantu, dirbti šventinę naktį nėra smagu, iš tiesų geriau sėdėti su šeima namuose ir ramiai gurkšnoti šampaną. Bet kita vertus, jei jau pasirinkai tokį darbą, tai ir dirbti jį reikėtų kaip visada. Kažin kaip atrodytų, jei Naujųjų metų vakarą dirbančios pardavėjos už prekes taip pat paprašytų pora litų daugiau.
Nežinau, ar aš teisus, galit, žinoma, su manimi nesutikti. Jei norit paprieštarauti, parašykite.
Ir dar. Pakilę kitų metų rytą su giminių vaikais nuėjome aplankyti pagrindinės miesto eglės. IR KĄ JŪS MANOT? Čia vos prieš pietus tebebuvo matyti visi vakarykštės šventės pėdsakai: aikštėje voliojosi sveiki, žinoma, tušti šampano buteliai, jų šukės, netrūko ir kitokių šiukšlių. Laimė, lyg suprasdami, kas čia vakar vyko, vaikai neklausinėjo, kodėl čia tokia netvarka, bet mes, suaugusieji, jautėmės tikrai nejaukiai.
Išties, nemalonus jausmas, tad tuoj po švenčių paskambinau miesto seniūnui ir pasiteiravau, kodėl pačiame miesto centre, prie gražiausios miesto eglės, naujametį rytą liko naktinis šiukšlynas. Išgirdau pasiteisinimą, kad trūksta miestą tvarkančių žmonių, o pagal viešųjų darbų programą dirbantys žmonės nespėja iš karto sutvarkyti visų miesto vietų. Ypač po švenčių. Palaukit, seniūne, negi mūsų mieste yra tiek daug vietų, kur Naujųjų metų naktį susirenka tiek žmonių? Jeigu ir yra, tai ar nereikėtų pradėti tvarkytis nuo svarbiausios vietos? Juk pagrindinė eglė yra tik viena.
Pasakodamas šią situaciją, prisiminiau vasaros sezono atidarymą Palangoje. Kam ten teko būti, tikriausiai žino, kad prie jūros vedanti pagrindinė J. Basanavičiaus gatvė vakare po tos šventės taip pat virsta kone šiukšlynu. Bet kitą dieną į šią gatvę atėję Palangos svečiai vėl randa ją švarią: nė neįtartum, kad dar išvakarėse čia buvo didelė netvarka. Mačiau ir kaip tai vyksta: vos išaušus gatvėje atsiranda miesto tvarkymo tarnyba, ir per porą valandų – tvarka. Ten visa ilga gatvė, o pas mus tik kelios vietos, kurių sutvarkyti greitai, pasirodo, neįmanoma…
Tiek to, pamirškim tuos nesusipratimus, nes vakar, kai į mūsų namus beldėsi Trys Karaliai, švenčių maratonas baigėsi, o prie tos pačios gražuolės eglės mažeikiškiai rinkosi į jos nužiebimo šventę. Puikiai žmonės bendravo, šildėsi garuojančia arbata, ragavo gardžios košės ir vieni kitiems draugiškai linkėjo gerų metų.
To dar kartą linkiu ir aš.
ŠISBEITAUSKAS
sisbeitauskas@santarve.lt
