Nors Savivaldybės taryba yra aprūpinta kompiuteriais, tačiau naujieji politikai vis dar priversti dirbti senoviškai – naudodami popierinę dokumentaciją. Valdininkai artimiausiu metu žada ne tik išspręsti kompiuterių problemą, bet ir taip modernizuoti salę, kad rinkėjai per internetą galėtų stebėti posėdžių transliaciją.
POLITIKAI NORI KOMPIUTERIŲ
Naujieji Tarybos nariai jau po pirmojo darbinio posėdžio stebėjosi prastomis darbo sąlygomis. Posėdžio salės stalai buvo apkrauti šūsnimis popierių, balsuojama rankomis, salėje tik du mikrofonai – tribūnoje ir pirmininkaujančiojo rankose. Iš vietos tyliai kalbantį politiką gerai girdi tik netoli sėdintys kolegos.
Rosvaldas Gorbačiovas, į Tarybą ėjęs su nepartinių kandidatų koalicija „Kitaip“, nesuvokia, kaip dvidešimt pirmajame amžiuje galima dirbti taip primityviai.
„Aš tikiuosi, kad kompiuterizacija įžengs ir į Tarybą, manau, kad mes kito kelio neturime. Juo labiau kad Tarybos narių darbo vietos gali būti nutolusios ir kompiuteris yra darbo instrumentas, per kurį tu gali gauti informaciją ir ją laikyti. Visų tų pačių dokumentų mes galime turėti elektroninę versiją.
Be to, sumažinę popierizmo, sutaupytume ne tik lėšų, bet ir prisidėtume prie ekologinės aplinkos gerinimo – išsaugotume vieną kitą medį“, – savo poziciją dėstė politikas.
Konservatoriaus Tarybos nario Sigito Kakčio nuomone, šiuolaikinių kompiuterinių technologijų naudojimas ne tik padėtų sutaupyti ne vieną toną popieriaus ir ne vieną dešimtį tūkstančių litų, bet labai palengvintų Tarybos narių ir Tarybos sekretoriato darbą.
„Aš pats jau neįsivaizduoju darbo be personalinio kompiuterio. Jo netektis būtų rimtas trikdis gyvenime“, – prisipažino S. Kaktys.
Politikai prakalbo ir apie balsavimo sistemos kompiuterizavimą bei internetinį Tarybos posėdžių transliavimą. Esą gyventojai pradėtų suvokti jų rinktų Tarybos narių veiklą, susipažintų su Tarybos darbu tiesiogiai.
„Jei iki kito posėdžio nebus darbo priemonių ir niekas nekalbės, kelsime tą problemą“, – „Santarvei“ teigė R. Gorbačiovas.
NEIŠRINKTI Į TARYBĄ – TURĖS GRĄŽINTI
Daugelis kalbintų naujųjų savivaldos atstovų iki šiol nežinojo, kad praėjusios kadencijos Tarybos nariai buvo aprūpinti kompiuteriais. Trisdešimt komplektų buvo nupirkta 2007-ųjų vasarą: Tarybos nariams, sekretorei, Savivaldybės administracijos direktoriui ir vienas paliktas rezerve.
Pastarieji rinkimai į savivaldą buvo palankūs net penkiolikai Tarybos narių – mažeikiškiai ir vėl juos delegavo į Tarybą, tačiau dvylikai teko atsisveikinti ne tik su mandatu, bet ir su jiems skirtais kompiuteriais.
Savivaldybės Informacinių technologijų skyriaus vedėjas Bronius Vainauskis tikisi, kad problemų dėl kompiuterių nebus, daugelis geranoriškai juos grąžino.
„Visi kompiuteriai bus patikrinti, išvalyti, sutvarkyti ir perduoti Tarybos nariams“, – paaiškino pašnekovas.
Vedėjas spėjo, kad iki gegužės pabaigoje vyksiančio posėdžio visi išrinktieji jau turės kompiuterius.
TAUPYMO APTIKTI NEPAVYKO
Kai politikams buvo perkami nešiojamieji kompiuteriai, valdžios vyrai, o ir patys politikai, balsavę už tokį pirkinį, džiaugėsi, kad bus galima operatyviau susipažinti su posėdžių medžiaga ir aktyviai bendrauti su savo rinkėjais. Be to, buvo tikimasi, kad, atsisakius popierinės dokumentacijos, sumažės kanceliarinių išlaidų.
„Santarvė“ ne kartą bandė suskaičiuoti Tarybos kompiuterizavimo ekonominius rezultatus – sutaupytų lėšų rasti nepavyko, atvirkščiai – akivaizdžiai buvo matyti dvigubos išlaidos už tą patį darbą, nes nuo posėdžių salės stalo taip ir neišnyko dokumentų šūsnys. Tad prie „taupymo“ reikėtų pridėti ir popieriui išleidžiamus pinigus.
Savivaldybės Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjas Arvydas Pocius negalėjo atsakyti, kiek rajono biudžetui kainavo politikų noras turėti popieriuje išspausdintą Tarybos ir komitetų posėdžių medžiagą. Tokia informacija pasiklysta bendrose kanceliarinėse administracijos ir Tarybos išlaidose.
Politikų aprūpinimas kompiuteriais biudžetui per trejus metus atsiėjo apie ketvirtį milijono litų. Pagal sutartį, sudarytą trejiems metams, už vieną kompiuterį buvo mokama 252 litai per mėnesį. Išrinktųjų kompiuterizavimas (nešiojamasis kompiuteris, neribojamas mobilusis internetas ir kiti su tuo susiję dalykai) per metus atsiėjo beveik 82 tūkstančius litų, arba vienam Tarybos nariui teko trys tūkstančiai litų išlaidų. Už tokią sumą kasmet būtų galima nupirkti po naują kompiuterį…
Dabar šios išlaidos kur kas kuklesnės. Nes kompiuteriai jau tapo Savivaldybės nuosavybe ir kainuoja tik internetinis ryšys – 50 litų per mėnesį kiekvienam abonentui.
KOMPIUTERIAI DARBO NEPALENGVINO
Buvusi Tarybos sekretorė Izoleta Savickaja „Santarvei“ replikavo, kad dėl Tarybos kompiuterizavimo sekretoriatui darbo tik padaugėję.
„Mes dirbome dvigubą darbą: visą medžiagą siuntėme ir elektroniniu paštu, ir ją kopijavome, dauginome. Toks buvo Tarybos narių pageidavimas, teko paklusti, nors tai ir papildomos darbo sąnaudos, ir išlaidos“, – tokios modernizacijos „privalumus“ prisiminė pašnekovė.
Buvusios Tarybos sekretorės nuomone, politikai turėtų apsispręsti, kurį variantą – elektroninę ar popierinę informaciją – rinktis, kaip tai yra padarę kitos šalies savivaldos.
„Išlaidos – taip, didžiulės. Ne tik popieriui. Ir darbas, laikas, kuris neskaičiuojamas. Ir rašalas, ir kopijavimo įranga. Tai yra gana didelės išlaidos. Tuo labiau kad vyksta dubliavimas. Pirmiau dokumentai pateikiami elektroninėje erdvėje, vėliau dar ir popieriuje. Atsisakius pastarojo varianto išlaidos sumažėtų apie 30 proc.“, – prognozavo Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius.
Tačiau jis atsisakė spėlioti, kodėl Tarybos nariai į posėdžius nesineša kompiuterių.
„Aš negaliu atsakyti nieko apie Tarybos narius, mano pareigybė – politinio asmeninio pasitikėjimo. Siūlymus, kaip administracijos direktorius, pateikiau. Ir meras, ir vicemerai pritarė“, – nesiėmė vertinti direktorius.
DARBAS BUS TOBULINAMAS
Apie kokius siūlymus „Santarvei“ kalbėjo Savivaldybės administracijos direktorius B. Kryžius?
Jis paaiškino, kad su Tarybos sekretore Reda Guerrero yra kalbėta, kad kai tik registruojamas Tarybos sprendimo projektas, jis iš karto skelbiamas elektroninėje erdvėje ir apie tai Tarybos nariai informuojami sms žinute.
„Kad politikai iš anksto galėtų įsigilinti į dokumentus, pateiktų pastabas, pasiūlymus. Ir tada, jeigu Tarybos narys pageidaus gauti popierinį variantą, jį pasiims“, – procedūrą aiškino administracijos direktorius.
Tarybos sekretorės R. Guerrero teigimu, politikai pritarė tokiai tvarkai. Ji patikino, kad jau kitam posėdžiui visą medžiagą bandys pateikti elektroniniu būdu. Pašnekovė pridūrė: Tarybos nariai ir patys galėtų atsispausdinti norimus sprendimų projektus ar kitus svarstymui teikiamus dokumentus.
Savivaldybės meras Antanas Tenys patikino esąs už tai, kad politikai atsisakytų popierinio posėdžio medžiagos varianto. Su Tarybos nariais ta tema bus kalbama, tariamasi.
„Kiek makulatūros lieka. Didėja išlaidos. Reikia spręsti problemą. Pasikalbėsime, kas trukdo per posėdžius naudotis kompiuteriais, ir geranoriškai susitarsime“, – įsitikinęs Tarybos vadovas.
Kodėl pats praėjusią kadenciją nesinaudojo kompiuteriu? Auksūdyje gyvenantis politikas pasiguodė prastu internetiniu ryšiu – ne visada pavyksta susipažinti su elektronine dokumentų versija.
SALĘ NUMATYTA MODERNIZUOTI
Savivaldybės mero A. Tenio manymu, daug problemų išspręstų ir planuojamas posėdžių salės modernizavimas. Ją numatyta atnaujinti Europos Sąjungos lėšomis. Joje bus ne tik įrengtos patogios ir šiuolaikiškos darbo vietos, bet ir darbą pagerins šiuolaikinė įgarsinimo, balsavimo įranga. Be to, posėdžius bus galima stebėti internete.
Savivaldybės Projektų valdymo skyrius yra parengęs beveik 1,7 milijono litų vertės projektą „Tarybos posėdžių įrašymas“, kuris apims visas keturias apskrities savivaldybes. Mažeikiams numatyta 326 tūkstančiai litų.
Skyriaus vedėja Dalia Grygolaitienė informavo, kad projektas turėtų startuoti šiais metais. Viešųjų pirkimų procedūros jau buvo prasidėjusios, tačiau jos apskųstos, tenka iš naujo skelbti.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Ir buvusios, ir naujosios Tarybos nariams patrauklesni „popieriniai“ dokumentai?
