Mieli mūsų laikraščio skaitytojai, „Santarvės“ svetainės lankytojai,
Dabar, kai jaučiamės izoliuoti, atskirti vienas nuo kito, lieka bendravimas elektroniniais laiškais, skambučiais. Daugelis turime draugų ar giminaičių įvairiose pasaulio šalyse. Šie asmeniniai ryšiai – tai galimybė sužinoti, kaip šiomis dienomis gyvena ir viruso pavojų išgyvena mūsų kraštiečiai kitur, kas yra daroma kitose valstybėse ir kaip tai mato bei supranta žmonės.
Mūsų laikraščio skaitytoja su redakcija pasidalijo laišku, kurį gavo iš savo draugės, buvusios mūsų rajono gyventojos, jau 15 metų gyvenančios Jungtinėse Valstijose. Būtent tai paskatino mus pradėti ciklą, kuriame publikuotume mums patikėtus Jūsų artimųjų, draugų pasakojimus.
Galbūt tai nieko nepakeis, o gal padės pakeisti požiūrį, sumažins vidinę įtampą, nes šiandien, kaip niekada, mums reikia įvairios informacijos. Padarykime tai. Siųskite laiškus el. paštu: a.malukiene@gmail.com
Pasakojimai gali būti pateikiami ir anonimiškai, ir įsivardijus, jei Jūsų informacijos šaltinis su tuo sutinka. Paprašykite savo artimųjų, draugų, gyvenančių ne Lietuvoje, papasakoti apie tai, ką jie žino, mato, jaučia.
Laiškas, kurį šiandien publikuojame, parašytas JAV, Merilendo valstijoje, 2020-03-22.
Sveika,mieloji!
Kaip laikotės, ar gyvi, ar sveiki? Kaip sekasi gyventi šiuo visuotinės panikos metu? Liūdniausia, kad sienos užsidaro, žmonės atkirsti vieni nuo kitų. Ir mano giminaičiai rašo, kad daug kas iš Lietuvos dar dirba užsienyje ir negrįš namo švęsti Velykų, nors planavo. Gerai nors, kad darbo turi, nereikia sėdėti namuose ir laukti kažin ko. Ekonomikai smūgis baisiausias.
Nežinau, gal aš ir perdaug ciniškai mąstau. Juk tai ne pirmas kartas. 2009 metais nuo kiaulių gripo išmirė gal apie pusė milijono žmonių. Rimas (laiško autorės vyras – red. past.) sako, kad ir aš tais metais labai sunkiai persirgau (aš to jau neatsimenu). Gal ir buvau užsikrėtusi tuo kiaulių gripu, tik niekas to nežinojo. O ir nuo sezoninio gripo komplikacijų kasmet Amerikoje miršta po keliasdešimt tūkstančių žmonių.
Dabar baisi panika ir nė viena šalis nėra tinkamai pasiruošusi. Pas mus karantinas kol kas nėra paskelbtas, bet daugybė įstaigų nedirba. Nenueisi nei pas daktarą, nei apsikirpti. Kas gali,dirba nuotoliniu būdu ar visai nedirba. Žmonių prie parduotuvių labai sumažėjo, praktiškai perka tik maisto produktus, vaistus ir higienos priemones. Kažkokios ypatingos apsaugos parduotuvėse nėra, kasininkės dirba be jokios apsaugos, ne visur yra ir to dezinfekuojančio skysčio, žmonės stengiasi laikytis atstumo – ir viskas.
Rimas praėjusią savaitę nedirbo (jis dirba picų fabrike – red. past.), šiandien vieną dieną dirba,o toliau vėl neaišku. Na, jie turi pakankamai prisikepę picų ir užšaldę sandėliuose, o mokyklos visos užsidarė. Kiek girdėjome, Trampas žada skirti kiekvienam žmogui su atitinkamomis pajamomis po 1000 dolerių po 6 savaičių, jei nepagerės situacija – dar po 1000 dolerių. Mums jokios bėdos nėra, nesame be santaupų, o daugybė amerikiečių gyvena nuo čekio iki čekio. Aš dirbu kaip dirbusi, tik pagal grafiką man išpuolė laisvas savaitgalis. Rytoj vėl išeinu į darbą. O pas mus dirba apie 300 žmonių, kurie irgi turi šeimas, gimines, nemažai ispanakalbių, kurie ir toliau linksminasi, glėbesčiuojasi, tai apsisaugoti vargu ar įmanoma.
Žinoma, rankas plauname ir plauname, visur dezinfekuojantis skystis, visada ir taip dirbame su pirštinėmis. Kaip bus lemta, taip ir bus. Prie viso to dar negera žinia: mus pardavė. Mūsų fabrikų tinklas didelis ir savininkai pardavė tris fabrikus, tarp jų ir mūsų. Per 60 dienų ateis nauja kompanija, tai nieko nežinom: nei kiek žmonių paliks, nei kokie bus atlyginimai, kokie liks benefitai (sveikatos draudimas, atostogos ir t.t.).
Ekonomikai smūgis didelis, kai kurios įmonės visai užsidaro. Kas galėjo tikėtis, kad šiemet vyks tokia velniava? Atrodo, viskas buvo taip gerai, viskas nusistovėję, tik meldėme Dievo sveikatos. Na, bet per daug nenusimename. Mūsų mieste jau 10 užsikrėtusių, labai didelis protrūkis Niujorke, kur užsikrėtusių žmonių dabar per 8 tūkstančius. Žiūrėsim, kas bus toliau. Mes irgi sėdim namuose, tik į darbą ir atgal.
O toks gražus pavasaris šiemet, daug kas jau žydi.
Laikykimės. Sveikatos ir stiprybės visiems.
