Ne visi užauginti grūdai pasieks aruodus

Ūkininkai šiemet džiaugėsi javų derliumi, tačiau pabjurus orams, laukuose buvo likę apie trečdalis užaugintų grūdų.
Besitęsiantys lietūs nuniokojo laukuose likusį derlių, buvę maistiniai grūdai tinka tik pašarui. Blogi orai sustabdė ir kitus darbus, o tai, ūkininkų prognoze, neigiamai atsilieps kitų metų derliui.

LIETŪS
PRIDARĖ NUOSTOLIŲ

Žemės ūkio skyriaus vedėjas Rimantas Gramas pastebėjo, kad ūkininkų nuotaikos šiemet nekokios.
„Javai šiemet subrandino gražų derlių, tačiau ne visas jis atsidurs aruoduose“, – situaciją apibūdino vedėjas.
Kol orai buvo palankūs, ūkininkai spėjo sudoroti arti 70 procentų javų derliaus. Išeitų, kad apie trečdalis derliaus pateko į blogų orų spąstus.
„Vienas dalykas – nukentėjo grūdų kokybė, nemažai pinigų nuskaitoma už jų džiovinimą, kitas – šlapioje dirvoje didėja kuro sąnaudos, technika laužoma. Be to, gadinama žemės struktūra“, – blogybes vardijo R. Gramas.
Nors įmirkusioje dirvoje kombainai klimpsta, daugelis ūkininkų dar bando gelbėti tai, kas likę laukuose.

LAUKUOSE –
TIK PAŠARINIAI GRŪDAI

„Vargstame su prastais grūdais, o rapsus iškūlė Dievulis. Lijo, ir jų išbiro nemažai“, – dideliu optimizmu netryško Ūkininkų sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas Andriejus Virkutis, bandantis nuimti likusį derlių.
Ūkininkas prisipažino taip pat nespėjęs iki lietingų orų sudoroti viso derliaus. Likę keli hektarai kviečių ir kokie šeši septyni hektarai rapsų.
„Kviečių iš hektaro byrėjo po keturias penkias tonas, liko trys keturios tonos, ir tie patys kaip pelai, greitai tokių niekas nebepirks“, – apgailestavo pašnekovas.
Žemės ūkio skyriaus vedėjo R. Gramo teigimu, visas laukuose likęs kviečių derlius tinka tik pašarui. Po praūžusių audrų, lietingų orų nemažai grūdų išbyrėjo. Ypač nepasisekė žirnių augintojams, ankštyse liko bene dešimtadalis derliaus.

VĖLUOJA
KITI DARBAI

Kaip didžiausią blogybę žemdirbiai įvardija tai, kad blogų orų pasekmės atsilieps ir kitiems metams. Iki rugpjūčio 25 dienos – geriausi terminai pasėti žieminį rapsą. Tačiau, Žemės ūkio skyriaus vedėjo R. Gramo duomenimis, iki to laiko ūkininkai šios žemės ūkio kultū ros spėjo pasėti tik vieną kitą hektarą.
„Jei bus šiltas ir ilgas ruduo, dar nieko. Bet jei bus šlapia ir anksti užšals, jis žiemos blogiau“, – prognozavo R. Gramas.
Buknaitiškis A. Virkutis ankstesniais metais augindavo iki penkiasdešimties šešiasdešimties hektarų rapsų. Šiemet spėjo pasėti tik trisdešimt.
„Įmurdėm į purvynus. Nebeverta dabar tiek vėlai sėti. Ir šiaip pavasarį gali tekti atsėti“, – spėjo ūkininkas.

NUKENTĖS
DIRVOS PARUOŠIMAS

Ūkininkai šiuos metus apibūdina kaip nepaprastai sudėtingus, net tragiškus. Esą tokia situacija, kai javapjūtės įkarštyje per dvi valandas išlyja dviejų mėnesių lietaus norma, buvusi bene 1978-aisiais.
Kai kurie ūkininkai nusispjovė į laukuose likusį derlių.
„Klampynė, neapsimoka nė kuro deginti. Tegu žvėrims derlius liks“, – apie hektarą nenupjautų miežių likimo valiai paliko nenorėjęs būti įvardintas ūkininkas iš Auksūdžio. Ištraukus įklimpusį kombainą jis suko namų link.
Ūkininkų sąjungos pirmininkas A. Virkutis šmaikštavo, kad kombainų išmauroti laukai atrodo kaip po karo. Reikią buldozerio duobėms užlyginti. Kai kuriuose laukuose tokių duobių po kelias dešimtis.
„Bėda viena nevaikšto. Kombainai šlapias dirvas stipriai išmurdo – arimas, dirvos dirbimas jau nekoks“, – panašiai kalbėjo Žemės ūkio skyriaus vedėjas R. Gramas.

KAINOS GUODŽIA

Ūkininkų teigimu, viena, kas gerai, esant tokiai situacijai, – kad grūdų supirkimo kainos kyla beveik kasdien. Kaina vos ne dvigubai didesnė negu pernai. Net už pašarinių grūdų toną mokama nuo 480 iki 560 litų, šiek tiek daugiau negu už maistinius grūdus praėjusiais metais. Vakarykštės dienos duomenimis, už pirmos klasės kviečių toną buvo siūloma po 720–740 litų. Kol kas laimi tie ūkininkai, kurie su supirkėjais neturėjo sudarę išankstinių sutarčių.
Sandėlius turintiems ūkininkams sunku apsispręsti, kaip elgtis: parduoti grūdus ar dar laukti didesnių kainų.
„Europoje šiemet kviečių derliai mažesni ir maistinių grūdų gali trūkti. Sunku prognozuoti, kokia kaina bus. Ją reguliuoja pasaulinė birža“, – nesiryžo spėlioti ir Žemės ūkio skyriaus vedėjas R. Gramas.
Sigito STRAZDAUSKO nuotrauk.: Dėl pabjurusių orų javapjūtė užsitęsė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto