Vasara – ne tik malonumų, bet ir pavojų metas. Liepa dar tik įpusėjo, o pareigūnai rajone jau įregistravo tris neatsargaus maudymosi aukas.
ŠIĄ VASARĄ – TRYS ŽMONĖS
Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos skyriuje sekmadienio vakarą mirė prieš savaitę atvežtas 26-erių metų mažeikiškis. Ventos gatvės gyventojas mirtinai susižalojo maudydamasis prie sodų bendrijos „Šaltinėlis“ – nerdamas į vandenį vaikinas neapskaičiavo gylio ir sunkiai susižeidė.
Dėl sudėtingų traumų jaunuolis iš Mažeikių ligoninės buvo perkeltas į Klaipėdą, tačiau ir tenykščiai medikai nepajėgė išgelbėti mažeikiškio.
Liepos pradžioje Plinkšių ežere nuskendo 38-erių metų vietos gyventojas. Kaip teigia nelaimės liudininkai, grupelė vietinių gyventojų šalia ežero linksminosi. Žmonės matė vyriškį, einantį į ežerą, prašė, kad neitų, tačiau šis nepaklausė. Poilsiautojų akivaizdoje plinkšiškis paniro ir nebeiškilo. Ištrauktą iš vandens vyriškį subėgę žmonės dar bandė gaivinti, tačiau atvažiavę medikai plinkšiškiui padėti jau nebegalėjo.
Birželį registruota viena neatsargumo auka. Birželio vienuoliktąją, maudydamasis prie namo esančiame tvenkinyje, nuskendo 66-erių metų sediškis. Jo kūną priešgaisrinės priežiūros poskyrio aptiko tik po pusvalandžio paieškos.
STATISTIKA LIUDIJA, KAD NEPASIMOKOME
Statistika liudija, kad rajono vandens telkiniuose vasarą vidutiniškai įvyksta po tris keturias tragedijas.
Po penkis mažeikiškius nuskendo 1999, 2001, 2005 ir 2006 metų vasaromis, po keturis – 2003, 2007 ir 2009 metų karštuoju laikotarpiu.
Ugniagesių suvestinėse užfiksuotos tragedijos, kai vanduo išsyk pareikalauja dviejų gyvybių: 2002-jų birželį, irstydamiesi Plinkšių ežere, apvertė valtį ir nuskendo du vyrai, po trejų metų, taip pat birželį, ugniagesiai dvi paras ieškojo Juodpelkio tvenkinyje nuskendusių vyrų.
Skęstančiųjų padaugėja nusistovėjus karštiems orams savaitgalį ir švenčių dienoms (vien per Jonines nuskendo septyni šalies gyventojai).
PAVOJINGIAUSI – NEĮTEISINTI IR NUOŠALŪS PAPLŪDIMIAI
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pateikė kelias paprastas taisykles, kurios gali padėti išvengti tragedijų vandenyje:
• nesimaudykite nežinomose nuošaliose vietose, geriau pasirinkite paplūdimį ar vietą, kur maudosi daugiau žmonių;
• nepalikite mažamečių vaikų be priežiūros; nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkirsti į vandenį;
• nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, kur galima susižaloti atsitrenkus į dugne esančius kietus ar aštrius daiktus;
• neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių į vandens telkinio vidurį;
• nesimaudykite iškart po valgio ar išgėrę alkoholio, perkaitę saulėje, iškart nešokite į vandenį, o prieš tai juo apsišlakstykite;
• pradėję skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį atkreipkite į save mojuodami rankomis.
„Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir kvieskite gelbėjimo tarnybas telefonais 112 arba 01. Gelbėti skenduolį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus, todėl, puolant gelbėti, verta apsidairyti, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo (gelbėjimo rato, čiužinio ar panašiai) ar parankinės (virvės, storos šakos) priemonės, kuria galima padėti skęstančiajam“, – patarė rajono valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Audrius Tupikas.
Pasak pareigūno, tiek mažeikiškiai, tiek sediškiai ugniagesiai gelbėtojai turi gelbėjimo valtį ir kitą gelbėjimo įrangą, tačiau daugiausia žmonių nuskęsta neįteisintuose paplūdimiuose, t. y. ten, iš kur pranešimas apie skendusį žmogų pasiekia per vėlai. Praėjusią vasarą būtent tokiose vietose nuskendo visi keturi mažeikiškiai.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Poilsiauti ir pramogauti saugu tik prižiūrimuose paplūdimiuose.
