Nedrįskit miegoti – palaikykit Donatą!

Šisbeitauskas

Šis šeštadienis nėra toks įspūdingas kaip praėjęs: Gatvės muzikos diena skamba tik kartą per metus. Skambėjo ji ir Mažeikiuose. Į Naftininkų gatvę suplūdę mažeikiškiai galėjo pasiklausyti įvairiausių atlikėjų, kurie vienus žiūrovus privertė sustoti ir jų pasiklausyti, kiti grojo, ir tiek. Graži, jauki šventė buvo. Bet man dėl kai kurių detalių kilo visokių abejonių. Pasigilinęs į prieš šventę organizatorių skelbtus pranešimus, vaikščiodamas Naftininkų gatve kai kuriose vietose neradau to, kas ten turėjo būti. O gal tiesiog per anksti atėjau? Buvo skelbta, kad gatvės muzikantų diena prasidės dvyliktą valandą, bet kur tau! Vieni tuo metu tik derino savo instrumentus, kiti net iki pirmos valandos nebuvo nė pasirodę. Gal tik man taip sutapo. Bet kai kur muzikantai ne grojo, o tiesiog kalbėjosi tarpusavyje, lyg to ten buvo atėję.
Esame žemaičiai, tai yra puiku, bet vėl nesupratau, ką reiškia tas atlikėjų vaikščiojimas ar dar kažkas tikriausiai meniško su Žemaitijos vėliavomis? Per ankstesnes Gatvės muzikos dienas gal tai buvo įdomu, bet dabar jau šiek tiek atsibodo. Gal būtų užtekę, kad tos vėliavos tik ramiai plazdėtų, o ne vėl būtų tampomos į šalis lyg marionetės.
Šiaip šventė buvo nebloga, žmonėms suteikė nemažai gražių emocijų, o ko daugiau reikia? Net kažką panašaus į rusiškas matrioškas mačiau ir iškart pagalvojau, kad pas mus atvyko eurovizinės bobutės iš Rusijos.
„Eurovizija“ nebūtų „Eurovizija“, jei ji neužgožtų mūsų įspūdžių iš muzikos šventės Mažeikiuose. Antradienį ir ketvirtadienį tauta prikritusi prie ekranų stebėjo, kas ten vyksta. Vienas mano pažįstamas pasakojo, kad antradienio vakarą puolė balsuoti telefonu už gražuolę graikę, nors ne kartą buvo sakyta, kad mes, Lietuvos gyventojai, tą vakarą balsuoti negalime. Paskui vargšas svarstė, kur tas jo balsas ir keli litai nuėjo? Jei ne į „Euroviziją“, tai į dangų tikrai.
O kiek aistrų Lietuvoje virė ketvirtadienio naktį! Nors Donatas to tikriausiai nejaučia, bet buvo ir tokių, kurie prieš jo pasirodymą meldėsi. Ir, pasirodo, ne be reikalo: visų maldos išgirstos. Na ir kas, kad lietuvis pasirodė paskutinis, bet, kaip sakoma: nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Visas jo kančias belaukiant pasirodymo kompensavo tai, kad nereikėjo ilgai, kaip Buranovo bobutėms, laukti žinios, ar pateks į finalą. Donatas antrajame pusfinalyje apie tai išgirdo pirmasis. Taip jam ir reikia. Tad šįvakar visus melstis kviečiu aš: palaikykime savo žmogų ir tikėkimės jei ne pergalės, tai bent dešimtuko. Kita vertus: o kodėl ne?
Dabar grįžkime prie mūsų aktualijų. Mažeikių savivaldybės tinklalapyje kiekvieną savaitę galime matyti, ką per savaitę veikia mūsų rajono savivaldybės pagrindinės galvos: meras ir jo pavaduotojai. Tik keista, kad tos jų darbotvarkės pasirodo tik antradieniais, taigi tik tada sužinome, ką jie veikė pirmadienį. Kitaip sakant, perfrazavus filmo pavadinimą – aš žinau, ką tu veikei praėjusią dieną. Jei neįmanoma paskelbti vadovų pirmadienių veiklos, kodėl darbotvarkės nepaskelbus nuo antradienio iki antradienio. Tada nesistebėtume, kad skelbiama vakar dienos darbotvarkė.
Ir dar. Paskaičius mero darbotvarkę, vieno iš jo pavaduotojų savaitės planų galime nebeskaityti: dažniausiai ji būna visai tokia pat kaip ir mero. Išeitų, kad meras turi savo palydovą, kuris, matyt, kartais neturi ką veikti.
Kultūros naujienos. Antradienį mažeikiškius į spektaklį vėl pakvietė „Domino“ teatras. IR KĄ JŪS MANOT? Žiūrovams buvo pateikta nemaža dozė keiksmažodžių, nepadorių posakių. Ir kas įdomiausia – kuo daugiau nešvankybių, tuo labiau žmonės atsigauna ir juokiasi. Išvada viena: mums reikia ne kultūros, o bjaurasčių. Apmaudu, kai spektaklį katu su suaugusiaisiais žiūrėję vaikai turi susidaryti nuomonę, kad dėdėms ir tetoms smagiausia, kada jie girdi keiksmažodžius. Spektaklio kūrėjų vietoje iš anksto paskelbčiau, kad jis skirtas suaugusiems žiūrovams, o ne pratinčiau jaunus žmones prie nešvankybių.
Mūsų kultūrą rodo ir tai, kad prieš spektaklį įspėjus, jog reikia išsijungti mobiliuosius telefonus, tai ne visus pasiekia. Ėmė ir sugriaudėjo kažkieno telefonas, kad net aktorius Gytis Ivanauskas į tai sureagavo ir visa tai nuleisdamas juokais, sušuko „alio“.
Dar labiau suglumino priešais sėdėjęs jaunuolis, kuris suskambus telefonui atsiliepė ir net sugebėjo pasikalbėti. O paskui dar rašė žinutę, tikriausiai nė nepagalvodamas, kad blaško šalia sėdinčių žiūrovų dėmesį ir spigina jiems į akis.
Sekmadienį rajono turistai kviečia mažeikiškius į žygį dviračiais. Kodėl neprisijungus ir mums visiems? Tad susitiksime pavenčiuose prie šašlykinės. Aš būsiu su gražiu užsienietišku dviračiu, tad pabendrausim. Jei kas negalit dalyvauti, parašykit man: sisbeitauskas@santarve.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto