Rajono neįgaliųjų organizacijų atstovai nepatenkinti, kad neišnaudojamas neįgaliųjų darbo jėgos potencialas. Dėl to kaltas ne tik neigiamas visuomenės ir darbdavių požiūris į neįgalų darbuotoją, bet ir valstybės politika.
BIRŽOJE – KELI ŠIMTAI NEĮGALIŲJŲ
Lietuvoje neįgalieji sudaro 7 procentus visų gyventojų. Šiuo metu yra įdarbinta beveik 30 tūkstančių neįgaliųjų, tačiau tai sudaro tik 10 procentų visų, turinčių negalią.
Mažeikių darbo biržos duomenimis, per praėjusius metus įdarbintas 21 neįgalus mažeikiškis, 7 buvo mokama darbo užmokesčio kompensacija, 2 dirba pagal verslo liudijimus.
Šiuo metu darbo biržoje užsiregistravę beveik 360 negalią turinčių gyventojų. Darbo biržos specialistai teigia, kad didesnį šansą įsidarbinti turi vidutinio neįgalumo ir profesinę kvalifikaciją įgiję neįgalieji. Dažniausiai tokie žmonės įsidarbina paslaugų sektoriuje, pavyzdžiui, floristais.
Neįgalieji gauna nuolatinę neįgalumo išmoką ir papildomai jiems gali būti skiriamos nuo 300 iki 900 litų pašalpos už slaugą ir priežiūrą.
NORI DIRBTI
Ekspertai sako, kad valstybei išlaikyti neįgaliuosius tampa našta. Valstybė šiems žmonėms integruoti į darbo rinką iš savo biudžeto ir struktūrinių fondų pernai skyrė 8 milijonus, šiemet – 13 milijonų litų.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 110 įmonių, kuriose ne mažiau kaip 40 procentų darbo vietų išlaikymą finansiškai remia valstybė. Jose dirba per 1 800 neįgaliųjų.
Šalies, taip pat ir rajono neįgaliųjų organizacijų atstovai sako norintys būti labiau įtraukti į darbo rinką.
Mažeikiuose veikia tik viena įmonė, kurioje įdarbinami neįgalieji. Įmonė „Negalia“, siuvanti darbo drabužius, nuo 2005 metų turi socialinės įmonės statusą. Šioje įmonėje dirba 7 darbuotojai su įvairia fizine negalia. Dalį jų atlyginimo ir „Sodros“ įmokų kompensuoja Darbo birža.
NEGALI KONKURUOTI SU SVEIKAISIAIS
Apie socialinės įmonės statusą galvoja ir įstaiga „Vilties erdvė“. Joje gyvena 14 proto negalią turinčių rajono gyventojų, 9-iems teikiamos socialinės globos paslaugos, dar 9 ateina mokytis pagal vykdomą integracijos į darbo rinką programą.
Baigę įstaigoje organizuojamus popieriaus dirbinių dirbėjo, virėjo padėjėjo, siuvėjooperatoriaus mokymus jie galėtų įsidarbinti. Dalis mokinių darbinės kompetencijos pažymėjimą gaus jau birželį.
„Dabar sukame galvas, kur tuos žmones įdarbinti. Jie galėtų dirbti pagal verslo liudijimus, jeigu kas padėtų iš šeimos narių. Mūsų žmonės patys verslo plano nesusikurs, ne visi su pinigaus moka elgtis, ne visi moka ir skaityti. Jie nepajėgūs konkuruoti su sveikaisiais. Galėtų įsidarbinti ir pas mus, bet tų lėšų, kurias gautume, nepakaktų išsilaikyti“, – apgailestavo įstaigos vadovė Stasė Radeckienė.
Dabar šios įstaigos globotiniai užsakymų sulaukia tik iš naftos perdirbimo gamyklos, tačiau ir jie trumpalaikiai – per šventes gaminti atvirukus, dėžutes. Pašnekovė patikino, kad jei panašių užsakymų sulauktų ištisus metus, neįgalieji užsidirbtų nemažai pinigų.
DARBDAVYS NENORĖS PRIIMTI
S. Radeckienės teigimu, socialinė įmonė yra ne vienintelis būdas įdarbinti neįgalųjį. Darbo vietą galima rasti ir atviroje darbo rinkoje. Turintys proto negalią žmonės galėtų dirbti valytojais, padėjėjais virtuvėje, valgykloje, sodo darbininkais, pakuoti, surinkinėti dėžutes. Esą užsienyje tokie primityvūs darbai ir atitenka neįgaliesiems.
Žmonės su fizine negalia, priklausomai nuo jų negalios procento, gali dirbti, jei pritaikyta darbo vieta. Mažeikių bendruomenės centro, kuris socialines paslaugas teikia 650-čiai neįgaliųjų, kurčiųjų, aklųjų bei cerebrinio paralyžiaus ištiktų rajono gyventų, direktorė Audronė Šimkuvienė sako, kad dalis centrą lankančių mažeikiškių gauna išankstines pensijas, o jaunimas – bedarbiai. Tačiau dauguma jų, net ir turėdami tik 10–15 procentų darbingumą, gali ir sugeba dirbti.
„Klausimas, ar pas mus darbdavys norės priimti neįgalųjį. Nė vienas darbdavys nenorės dėti pastangų įkurti darbo vietą, apmokyti ar skirti pagalbininką“, – „Santarvei“ tvirtino neįgaliųjų atstovai.
RENKASI SVEIKĄ DARBUOTOJĄ
Kalbinti rajono neįgaliuosius globojančių įstaigų vadovai pabrėžia, kad šiandien ir sveikam žmogui sunku įsidarbinti. Ką kalbėti apie neįgalų žmogų, kai rajone nedarbo lygis siekia 20 procentų. Tą patį akcentuoja ir darbdaviai.
„Kodėl tiek mažai dirba neįgaliųjų? Kad sveikų yra pilna. Jei taip sąžiningai pagalvojus, darbdaviai bet kokiu atveju renkasi sveiką darbuotoją. Kas norės priimti žmogų, turintį 10 procentų darbingumą…“ – „Santarvei“ darbdavių poziciją dėl neįgaliųjų įdarbinimo išsakė Mažeikių rajono verslo darbdavių asociacijos valdybos pirmininkas Vidmantas Erminas.
Tuo tarpu „Sodros“ Mažeikių skyriaus direktorė Laima Nagienė sako, kad nėra problemos įdarbinti neįgalų žmogų – svarbu, kad jis turėtų reikiamą išsilavinimą ir atitiktų kvalifikaciją.
L. Nagienė pabrėžė, kad buvo įdarbinusi fizinę negalią turinčią moterį, ir ji puikiai dirbo.
VALSTYBĖ TURĖTŲ NAUDOS
„Santarvės“ pašnekovai tvirtina, kad dėl neįgaliųjų įsidarbinimo problemų kaltas ne vien sunkmetis ar darbdavių požiūris. Esą radikaliai turėtų keistis ir valstybės vykdoma politika. Dabar neįgalieji yra įpratinti būti išlaikytiniais.
„Kaip politika keičiasi jaunų žmonių atžvilgu, kai valdžia pamatė, kad šitiek daug darbo jėgos išvažiuoja, lygiai taip pat ji turėtų keistis ir įdarbinant neįgaliuosius“, – pastebėjo A. Šimkuvienė. Esą valdžia turėtų kažką daryti, kad darbdaviui būtų naudinga įdarbinti neįgalų žmogų. Pavyzdžiui, sumažinti pelno mokestį. Iš to turėtų naudos ir valstybė – neįgalieji mokėtų mokesčius, pritrūkus darbo jėgos, nereikėtų jos įsivežti iš svetur.
DIRBA GERIAU UŽ SVEIKUOSIUS
Įmonės „Negalia“ vadovas J. Ševčenko „Santarvei“ pabrėžė, jog sukūręs darbo vietą neįgaliajam, nors tam ir keliami nemaži reikalavimai, bus patenkintas ir pats darbdavys.
„Jeigu neįgalusis yra motyvuotas, darbe atras save, dirbs dar geriau nei sveikasis“, – patikino J. Ševčenko.
Vyriškio teigimu, būtina neįgaliajam suteikti jam tinkamą kvalifikaciją, o ne švaistyti valstybės pinigus, skirtus mokymui, vėjais.
„Neversti daryti to, ko nenori žmogus, ir už tai kompensuoti jam algą. Reikia duoti tą priemonę į rankas, su kuria jis galėtų pats užsidirbti. Tas pats, kaip ir sveikiems. Žmogaus neįgalumo procentas nieko nereiškia“, – patikino pašnekovas.
GALIMYBĖS ĮSIDARBINTI DIDESNĖS?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, vien šiemet darbą susirado 160 neįgaliųjų. Ministras Donatas Jankauskas yra pasakęs, jog sunkmečiu neįgaliųjų įsidarbinimo galimybės yra netgi šiek tiek didesnės negu visų kitų.
Tą patį pabrėžė ir Mažeikiuose apie neįgaliųjų įdarbinimo problemas su savivaldos ir neįgaliųjų organizacijų atstovais diskutavę Lietuvos neįgaliųjų forumo atstovai.
„Tačiau žmogui dažnai trukdo ir psichologinės problemos, kai savęs nelaiko vertu rasti darbą, trūksta motyvacijos. Ir darbdaviai neįsivaizduoja, kaip kolektyve bus neįgalus darbuotojas, kaip į tai reaguos kolektyvas. Nesusiformavo neįgaliųjų įdarbinimo sistema“, – viešėdama Mažeikiuose pabrėžė forumo prezidentė Rasa Kavaliauskaitė ir pridūrė, kad neįgalieji daugiau pagalbos, kuriant darbo vietas, turėtų sulaukti ir iš savivaldos.
SAVIVALDA PADĖTI NEGALI
Rajono savivaldos atstovus nustebino toks pasakymas, nors įstatymai visas iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomas institucijas ir įstaigas įpareigoja dalį paslaugų ir prekių pirkti tik iš socialinių įmonių.
„Kaip jūs įsivaizduojate, iš kokių lėšų ir kaip gali ateiti į pagalbą savivalda? Savivalda pinigų negamina. Ir pati valstybė turėtų daugiau pasirūpinti tais neįgaliaisiais“, – replikavo diskusijoje, kurioje buvo pristatoma Skandinavijos neįgaliųjų integracijos į darbo rinką patirtis, dalyvavę savivaldos atstovai.
SUNKMEČIO NEJAUČIA
Anot Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentės, neįgalieji neturi laukti, kol jiems kas nors pasiūlys darbo. Nors dažnai jiems ir nesuteikiamos tinkamos sąlygos būti visaverčiais visuomenės, darbo rinkos nariais, kas norėjo kažko pasiekti, tai ir pasiekė.
Tą „Santarvei“ patvirtino ir nuosavą verslą pradėjęs regėjimo negalią turintis mažeikiškis Vaidas Ledžius. Vaikinas, baigęs masažo kursus, iš pradžių dirbo Mažeikių bendruomenės centre, vėliau – Mažeikių ligoninėje, masažisto paslaugas nusprendė teikti privačiai.
„Verslą pradėti gana sudėtinga. Sunkiausia surasti savo nišą. Bet viskas priklauso nuo žmogaus, jei nieko pats nenorėsi, tai ir nepadarysi. Aš ėjau, ieškojau, radau. Viskas mano iniciatyvos dėka. Nėra taip, kad neįgalusis turi sėdėti vien tik namuose. Viską gali padaryti“, – „Santarvei“ apie savo įsidarbinimo patirtį pasakojo vyriškis ir pridūrė sunkmečio nejaučiąs.
Nuotraukos iš redakcijos archyvo.: Neįgaliųjų organizacijų atstovų nuomone, šiandien valdžios vykdoma politika neįgaliuosius pavertė išlaikytiniais.
