Nematomame kare svarbiausia – kritiškumas

Nuotr. iš LR ekonomikos ir inovacijų ministerijos svetainės

Šios savaitės pradžioje visuomeninė organizacija „Pilietinio atsparumo iniciatyva“ organizavo dviejų dienų „Skaitmeninio atsparumo akademiją“.
Nuotoliniu būdu vykusio renginio dalyviai turėjo galimybę išgirsti Lietuvos saugumo, dezinformacijos ir tiriamosios žurnalistikos ekspertus ir su jais padiskutuoti apie netikras naujienas, informacinius karus ir dezinformaciją.

Dvi pagrindinės kryptys

Politologas Linas Kojala su renginio dalyviais bendravo tema „Kokia yra Europos Sąjungos strategija kovoje su dezinformacija ir propaganda?“
Pasak politologo, galima nubrėžti painų grafiką, iliustruojantį kelis skirtingus būdus, kaip, kokiais metodais visuomenei pateikiama informacija.
Šiuo metu Europoje ir Lietuvoje dominuoja dvi kryptys – pagrindinė transliuojamoji žiniasklaida ir antrinė.
Pagrindine žiniasklaida vadinamos priemonės informuoja visuomenę apie geopolitinius procesus, ekonomiką, kitas šalies bei pasaulio aktualijas ir išlieka kertine.

Padaugėja neaiškių „pranašų“

O štai antriniai žiniasklaidos šaltiniai saugumo ekspertams kelia nerimą. Viena vertus, tokie šaltiniai gali užsiimti patikrintų, tikslių žinių skleidimu. Tačiau pastarąjį dešimtmetį atsirado vis daugiau „paraštėse“ esančių žiniasklaidos priemonių, skleidžiančių nepatikrintą, jokiais faktais nepagrįstą informaciją.
„Tai gali būti ir socialinių tinklų grupės, kurios sutraukia didžiulį vartotojų srautą ir taip pat iš esmės atlieka žiniasklaidos funkciją. Tačiau jos užsiima jau visai kitokia veikla. Tai gali būti antivakarietiškos propagandos sklaida ir sąmokslo teorijos. Tokia veikla skirta mus visus suklaidinti, priversti suabejoti bet kokios informacijos objektyvumu, priversti bijoti to, kas vyksta. Kai nežinai, nesupranti, kokia informacija yra tikra, tiksli, gali pasimesti. Tokiu būdu antriniai žiniasklaidos šaltiniai prisideda prie to, kad silpnėja demokratinių šalių politinės sistemos“, – apie tai, kad įvairių neaiškių informacijos skleidėjų ir mūsų, ir kitose šalyse ypač padaugėja įvairių krizių metu, kalbėjo L. Kojala.

Siekiama sukelti chaosą

Politologas pateikė ne vieną pavyzdį apie tai, kada ir kokių melagienų buvo paleista į viešąją erdvę.
Jau šių metų sausio mėnesį prasidėjo pirmieji klaidinantys naratyvai apie koronavirusą. Apie tai, kad virusas buvo sukurtas Kinijos ir NATO biologinėse laboratorijose. Kad šis virusas pavogtas iš Kanados laboratorijų ir panašiai. Atsirado 5G ryšio ir koronaviruso sąsajų.
Melagienose radosi ir naratyvas apie tai, kad koronavirusas yra neva sukurtas NATO ir kad tai –neegzistuojantis reiškinys. Paskui įvairių sąmokslo teorijų tik daugėjo, jos įgavo naujų atspalvių.
„Metama gausybė žinių, o kas kam papuola, kas kuo patikės – ne taip ir svarbu. Pagrindinis tikslas yra sukelti chaosą“, – paaiškino L. Kojala.
Pasak politologo, nėra kitų būdų nepakliūti į dezinformatorių pinkles, tik informacijos šaltinių tikrinimas, gilesnis domėjimasis, kritiškumas, švietimo stiprinimas ir savišvieta, dalyvavimas praktiniuose užsiėmimuose, seminaruose.

Daug nepatenkintų demokratijos veikimu

Politologo L. Kojalos nuomone, vienas iš svarbių aspektų, kodėl mūsų šalyje klesti dezinformacija, yra tai, kad tik apie du trečdaliai šalies gyventojų patenkinti tuo, kaip veikia demokratija.
„Nepasitenkinimas demokratija stiprina tendenciją labiau tikėti naratyvais, kurie dažnai yra skleidžiami su dezinformacija siejamomis žiniasklaidos priemonėmis, socialiniais tinklais ir panašiai“, – kalbėjo pranešėjas.
Be to, didelė dalis Lietuvos gyventojų nemano, kad kaip nors gali daryti įtaką šaliai svarbių sprendimų priėmimui. Tai irgi yra viena iš priežasčių, kodėl melagienomis tikima labiau nei oficialių šaltinių skelbiama informacija.

Ne viskas vien juoda

Kalbėdamas apie pozityvias tendencijas, politologas pasidalijo įžvalga apie teiginį, kad sovietmečiu gyventi buvo geriau, kuris vis dar gana dažnai nuskamba tarp šalies gyventojų.
Pasak L. Kojalos, taip teigiančių šalies gyventojų per pastaruosius ketverius metus sumažėjo nuo 26 iki 21 proc. Statistiškai tai yra reikšmingas pokytis.
„Lietuvos gyventojai yra provakarietiški ir Europos Sąjungos, ir NATO prasme. Norinčiųjų išstoti iš šių dviejų organizacijų yra labai mažai. Tai turbūt įrodo, kad tie skleidžiami naratyvai, kad NATO ir ES žlunga, kad Vakarai yra beviltiški ir negeba susitvarkyti su problemomis ir iššūkiais, nėra įtikinantys.
Tai turėtų mus džiuginti“, – paaiškino politologas.
Didžioji dalis mūsų šalies gyventojų sutinka ir su tuo, kad globalizacija yra labiau pozityvi ir atnešanti daugiau naudos nei žalos.
Kalbant apie šalies gynybą, galima pasidžiaugti, kad daugelis šalies gyventojų didžiuojasi būdami Lietuvos piliečiais. Tai irgi skatina kritiškiau vertinti apie Lietuvą skleidžiamą neigiamą informaciją.

Rusijos skleidžiamą propagandą atpažįsta

L. Kojalos paklausėme: keliais balais įvertintumėte gyventojų gebėjimą atsispirti propagandai ir dezinformacijai?
Jo atsakymas toks: „Jeigu kalbėtume apie tradicinius Rusijos skleidžiamus naratyvus, kaip antai ES žlunga, NATO yra okupacinės pajėgos, kad sovietų okupacijos nebuvo ir panašius, tai Lietuvos gyventojų atsparumas tokiai informacijai būtų gana aukštas, jį įvertinčiau aštuoniais ar devyniais balais. Šiuo atžvilgiu viskas labai neblogai.“
Aptardamas naujesnius dezinformacijos sklaidos būdus politologas pastebėjo, kad, pavyzdžiui, kalbant apie socialiniais tinklais skleidžiamas melagienas, susijusias su Lietuvos sąjungininkais ir nuo Lietuvos nutolusiomis užsienio šalimis, mūsų šalies visuomenės kritiškumas galėtų būti ir didesnis.

Daug psichologinės įtampos

„Skaitmeninio atsparumo akademijoje“ savo įžvalgomis apie tai, kaip vykdomi žurnalistiniai tyrimai, kaip tikrinama informacija, pasidalijo „Laisvės TV“ žurnalistas Dovydas Pancerovas.
Drauge su kolege knygą apie tiriančių žurnalistų veiklą šiemet išleidęs žurnalistas akademijos dalyviams papasakojo apie savo darbo užkulisius, prisiminė jam nutikusias su tyrimais susijusias istorijas.
D. Pancerovo pranešimas susilaukė didelio mokymų dalyvių dėmesio. Jų klausytojai domėjosi ir tuo, kaip žurnalistinių tyrimų autoriai, kurie domisi didelius pinigus valdančių interesų grupių veiklomis, nuo galimų pavojų apsaugo savo šeimas.
Pasak žurnalisto, net ir civilizuotoje bei demokratinėje Lietuvoje tiriamosios žurnalistikos atstovams kasdien tenka susidurti su psichologiniu spaudimu. Asmenys, įmonių bei organizacijų atstovai, atsiduriantys žurnalistų tyrimų centre, nuolat bando palaikyti psichologinę įtampą.
„Tiriantys žurnalistai labiau rizikuoja savo reputacija, nervais, sveikata nei savo šeimų saugumu“, – pastebėjimu pasidalijo pranešėjas.
Bandoma supaprastinti situaciją
Žurnalisto nuomone, tai, kas dabar vyksta socialiniuose tinkluose – kiek juose skleidžiama melagienų, įvairių sąmokslo teorijų – yra natūrali žmonių reakcija į tai, ko jie nemato, nesupranta. Šiuo atveju – koronaviruso tema.
„Kaskart, kai pasaulį užklumpa kokia nors liga, o jų pastaruoju metu mus užklumpa nemažai, imama aiškinti, kad sergančiųjų skaičiai suklastoti. Tokia yra pasaulinė praktika.
Man atrodo, kad žmonės yra linkę sudėtingus įvykius, procesus sau supaprastinti, sakydami, kad yra, tarkime, 5 žmonės, kurie valdo visus pasaulio pinigus, ir taip toliau… Kad yra verslo organizacijos, kurioms naudinga „stumti“ šį virusą.
Suprantu, kad žmonėms taip yra paprasčiau suvokti pasaulį. Bet kai dirbi tiriamosios žurnalistikos srityje ir matai, kaip dėliojasi procesai politikos užkulisiuose, patirtis rodo, kad nerealistiška manyti, jog koronavirusas yra kažkieno surežisuotas“, – mintimis pasidalijo D. Pancerovas.

Laikas permąstyti tam tikrus dalykus

Žurnalisto nuomone, pasaulis, o kartu ir Lietuva, pribrendo permąstyti objektyvumo, subjektyvumo, nešališkumo sampratas. Anksčiau, kai vienam ar kitam asmeniui buvo viešai metamas kaltinimas, vyravo aiški nuostata – tam asmeniui turėjo būti suteikta galimybė išreikšti savo nuomonę, atsakyti į kaltinimą, pateikti savo situacijos vertinimą. Kitaip sakant, buvo būtina antrosios pusės nuomonė.
„Dabar dažnu atveju vyksta kitokie dalykai. Yra medikų, mokslininkų, sakančių, kad pasaulyje siaučia pandemija ir reikia laikytis tam tikrų priemonių. Ir yra „kiguolių“, aiškinančių, kad taip nėra. Bet jie nėra antroji pusė. Jie neturi žinių, patirties. Ir tai nėra kaltinimas jiems, nes jie nėra antroji pusė.
Melas nėra antroji pusė. Tai nėra kita nuomonė“, – įsitikinęs D. Pancerovas.
Nida PUKELIENĖ

2 Atsakymai į “Nematomame kare svarbiausia – kritiškumas”

  1. Baron Münchausen von Bugenen parašė:

    Padaugėja pseudo politologų ir profesionalių dezinformatorių – World Government Building en Marche!

  2. Zemaitis parašė:

    LRT su Miliute ir visa chebra daug melo ir neapikantos skleidzia.Sventi yra liberalai ir dinastijos Gabrielius.Kada LRT prades demokratiskai elgtis bus nuomoniu ivairove tada jokiomis melagienomis visuomene netikes.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*