Finansinė atskirtis tarp savivaldybių nepaliauja augti – per praėjusius metus atotrūkis tarp pagrindinių namų ūkių ekonominių rodiklių (vidutinio darbo užmokesčio, senatvės pensijos, nedarbo ir pradelstų mokėjimų) padidėjo.
Tokius duomenis skelbia „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas, trečius metus iš eilės atlikęs savivaldybių lyginamąją analizę.
Atskirtį lemia kaimiškos vietovės ir gyventojų amžius
Banko Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė pažymi, kad savivaldybėse, kuriose vyrauja izoliuotos kaimiškos vietovės ir gyvena daugiau vyresnio amžiaus žmonių ir bedarbių, dauguma namų ūkių ekonominių rodiklių tolsta nuo didžiųjų šalies miestų savivaldybių, kuriose 2012 m. buvo juntamas ekonominis atsigavimas.
„Tokia besitęsianti situacija atsiliekančias savivaldybes vers ieškoti savo stipriųjų pusių, kurios užtikrintų aukštesnę gyvenimo kokybę vietos gyventojams“, – sako ji.
Vidutinis darbo užmokestis, palyginus 2012 m. ir 2011 m. trečiuosius ketvirčius, Lietuvoje išaugo 2,4 proc. Labiausiai vidutinis atlyginimas augo Panevėžio (6,6 proc.), Kauno rajono (5,2 proc.) ir Kretingos (5,1 proc.) savivaldybėse. Tačiau nepaisant bendro šalies ūkio augimo, 15-oje savivaldybių vidutinis darbo užmokestis smuko. Ryškiausias neigiamas pokytis užfiksuotas Pagėgių ir Ignalinos savivaldybėse – čia vidutinis atlyginimas sumažėjo atitinkamai 5,5 ir 4,5 proc.
Didžiausias užmokestis – kur kvalifikuota darbo jėga
Kaip ir praėjusiais metais, didžiausią vidutinį atlyginimą – 1 tūkst. 931 litą „į rankas“ – gavo vilniečiai. Tuo tarpu mažiausiai uždirbo Šalčininkų rajono savivaldybės gyventojai, kurių vidutinis darbo užmokestis 2012 m. trečiąjį ketvirtį vos viršijo 1 tūkst. 200 litų.
Nors skirtumas tarp didžiausiais ir mažiausiais vidutiniais darbo užmokesčiais pasižyminčių savivaldybių išliko beveik toks pats – 711 litų/mėn. – net 45-iose šalies savivaldybėse vidutinio darbo užmokesčio atotrūkis, palyginus su Vilniaus gyventojais, per metus išaugo.
O. Bložienės pastebėjimu, didžiausi vidutiniai darbo užmokesčiai išlieka miestuose, kuriuose gyvena daugiausiai aukštos kvalifikacijos darbuotojų – Vilniuje, Klaipėdoje – ar įsikūrę visos šalies ūkiui reikšmingi objektai – Visagine, Elektrėnuose, Mažeikiuose, Jonavoje.
Praėjusiais metais augo ne tik vidutinis darbo užmokestis, bet ir senatvės pensijos, kurios buvo sugrąžintos į priešrecesinį lygį. Visose savivaldybėse vidutinė senatvės pensija per metus išaugo vidutiniškai 55 litus/mėn. Labiausiai pokyčius pajuto didmiesčių, Neringos ir Visagino savivaldybių pensinio amžiaus gyventojai, mažiausiai – Pagėgių, Ignalinos, Šilalės, Alytaus rajonų, Kalvarijos savivaldybių senjorai.
Labiausiai įsiskolinę – kurortų ir didmiesčių žmonės
Sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis ir senatvės pensijos praėjusias metais augo pradelsti mokėjimai. Šių metų pradžioje nebuvo nė vienos savivaldybės, kurioje vidutinis pradelstas mokėjimas būtų mažesnis nei vidutinis jos gyventojų darbo užmokestis. Didžiausias sumas įsiskolinę yra kurortų ir didmiesčių gyventojai.
Daugiausiai pradelstų mokėjimų, kaip ir ankstesniais metais, užfiksuota Kalvarijos savivaldybėje. Čia kas trečiam gyventojui tenka po pradelstą mokėjimą. Mažiausiai – Šilalės, Skuodo ir Kelmės rajonų savivaldybėse, atitinkamai – 75, 77 ir 79 pradelstų mokėjimų atvejai 1000 gyventojų.
„Palyginus skirtingų savivaldybių pradelstus mokėjimus matyti, kad įsiskolinimų pasiskirstymas šalyje yra labai netolygus. Tam įtakos turi daugybė veiksnių – darbo užmokesčio dydis, verslo objektų skaičius, nedarbas tam tikroje vietovėje. Grėsmingiausia situacija yra prastesniais rodikliais pasižyminčiose savivaldybėse, tokiose kaip Kalvarijos. Čia darbo užmokestis yra vienas mažiausių šalyje, o bedarbių dalis tarp darbingo amžiaus gyventojų per metus išaugo beveik 3 proc. punktais ir daugiau nei 6 proc. punktais viršijo šalies vidurkį“, – teigia O. Bložienė.