Artėjanti Vasario 16-oji – išskirtinė diena kiekvienam iš mūsų ir visiems kartu kaip tautai. Tokią dieną suvokiame, kad įklimpę kasdienybėje pamirštame aukštąsias savo, kaip žmogaus, akimirkas, kurios susaisto su tauta, Tėvyne, skatina mąstyti ne vien apie save, aukotis, įsipareigoti.
Tik aukštesni siekiai ir mąstymas parodo, kad ne vien lašiniais žmogus gyvas. Tik įsipareigojimas ir vedė tautą į 1918 metų vasario 16 dieną, kai esant labai sudėtingai politinei situacijai Lietuvos Taryba paskelbė „atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę“.
Ką tai reiškė lietuvių kalbai, kuri ir palaikė lietuvių, tautos be valstybės, gyvastį XIX amžiaus antroje pusėje?
Ar šiandien žinome, kad, nepaisant visų tuometinių sunkumų, kone iš karto imta rūpintis lietuvių kalba? Lietuvių kalba 1922 m. rugpjūčio 1 dieną Lietuvos Konstitucijoje pripažinta valstybine kalba. Tai buvo parašyta Lietuvos valstybės Konstitucijos 6-ame straipsnyje ir pirmąkart per tūkstantmetę istoriją lietuvių kalba tapo tautinės tapatybės ir valstybės pagrindu.
Yra trys mūsų kalbai svarbios datos: 1547 metai, kai buvo išleistas Martyno Mažvydo KATEKIZMAS, kuris žymi raštijos lietuvių kalba gimimą; 1901 metai, kai buvo išleista Jono Jablonskio (pasirašė jis Petro Kriaušaičio slapyvardžiu) „Lietuviškos kalbos gramatika. Rašytojams ir skaitytojams vadovėlis“, kuris rodo bendrinės kalbos gimimą; 1922 metai, kai Konstitucijos šeštame straipsnyje buvo įtvirtinta, jog esame gimtosios kalbos valstybė.
Pakartotinai lietuvių kalbos kaip valstybinės statusas tarpukario Lietuvoje įtvirtintas 1928, 1938 metų Lietuvos Konstitucijose.
Taigi, švęsdami Nepriklausomybę, prisiminkime, kad būtent Vasario 16-tąją atsirado galimybė įtvirtinti lietuvių kalbos vartojimą visose viešojo gyvenimo srityse.
Tuo sudėtingu metu, kai dar neaiškus buvo ir pačios Lietuvos likimas, jos sienos, santykiai su kaimynėmis, gavome didžiausią dovaną – gimtosios kalbos laisvą vystymąsi.
Kaip teigia žurnalistas, literatūrologas ir kalbininkas Audrys Antanaitis, šiandien lietuvių kalba, išlikdama archajiška, yra ir labai moderni, neatsiliekanti nuo gyvenimo, tai informacinių technologijų, meno, visuomenės gyvenimo, politikos kalba. Tokių kalbų nėra pasaulyje daug, tad turime kuo didžiuotis.
Gražios tautos ir gimtojo žodžio šventės – Vasario 16-tosios.
Genovaitė VALANTIENĖ
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
