Kovo vienuoliktąją valstybines vėliavas prie namų ir įstaigų mieste dar buvo galima pastebėti. O štai keliuose rajono miesteliuose, kuriuos aplankė „Santarvė“, jų plevėsavo viena kita. Prie daugiabučio, kuriame gyvena rajono meras, vėliava taip pat neplazdėjo.
MIESTELIUOSE VĖLIAVŲ
PLAZDĖJO NEDAUG
Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatyme numatyta, kad prie kiekvieno gyvenamojo ar administracinio pastato privalu valstybinę vėliavą iškelti Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir liepos 6-ąją – Valstybės dieną. Vėliavos iškeliamos septintą valandą ryto, o nuleidžiamos dešimtą valandą vakaro.
Prieš šias šventes rajono Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius nurodė seniūnams pervažiuoti seniūnijas, užfiksuoti, virš kokių įstaigų, organizacijų ar individualių gyvenamųjų namų nebus iškelta valstybės vėliavų.
„Santarvė“ nutarė pasidomėti, kokia padėtis mieste bei keliuose atokesniuose miesteliuose.
Kelionė nuo Tirkšlių Pievėnų link nuteikė pesimistiškai: pakeliui su fotografu suskaičiavome aštuoniolika vienkiemių, nė prie vieno iš jų nebuvo iškelta valstybės vėliavos. Panašus vaizdas ir pačiuose Pievėnuose: vėliava kukliai plevėsavo tik prie kultūros įstaigos.
„Turime mes vėliavą jau keletą metų, tačiau niekaip neįsigyjame stovo, kuris reikalingas ją pritvirtinti prie sienos, todėl ir nekeliame. Prašėme su seserimi, kuriai ta pati problema, kalvio, kad padarytų stovą, tačiau jis tik numojo ranka. Parduotuvėje stovo nėra. Žinome, kad blogai darome, kad gresia baudos“, – bėdojo sutikta gatvėje pievėniškė.
„Nėra stovų? Tai juk tavo problema, kas juos turi pritaisyti, gal valdžia? Tokiu savo požiūriu neįvertiname, ką iškovojo mūsų tėvai ar seneliai, vis dėlto tai yra valstybės šventė ir reikia ją gerbti“, – oponavo Pievėnuose sutiktas balėniškis Romualdas Vaitkus.
Balėnuose padėtis buvo ne ką geresnė: vėliava plevėsavo pas žinomus ūkininkus Pleškius, prie mokyklos bei gaisrinės, tačiau jų nematėme prie parduotuvių, pašto, ką kalbėti apie gyvenamuosius namus.
VERTINA
KAIP MORALINĘ KRIZĘ
Tirkšliuose apvažiavome keletą ratų ir suskaičiavome: S. Nėries gatvėje vėliavų nebuvo iškėlę šešiolika namų, J. Janonio – 28 namai, vėliava nekabėjo ir prie namo, prie kurio pritvirtinta paminklinė lenta informuoja, kad jame gyveno Pietų Lietuvos partizanų vadas pulkininkas J. VitkusKazimieraitis. Šį sąrašą būtų galima tęsti: Saulės gatvėje nekabėjo vėliavos prie 24 namų, Rožių bei Klevų gatvėse – prie keturiolikos namų…
„Kelinti metai apvažiuoju apylinkes, tačiau padėtis nesikeičia. Kalbiname, raginame, įspėjame, žmonės pažada, kad kels vėliavas, tačiau… Nežinau, gal reikėtų surengti akciją, jas dalinti, gal tada kabintų prie kiekvieno namo. Suprantame, kad žmonės sunkiai gyvena, todėl ir nenorime skirti baudų. Vis tikiuosi, kad tapsime sąmoningesni ir ši problema išsispręs“, – „Santarvei“ sakė Tirkšlių seniūnas Klemas Sobutas.
Mažeikių rajono meras Vilhelmas Džiugelis tokį žmonių abejingumą pavadino krize.
„Manau, tai nėra gerai, kai tris dienas per metus nesugebame iškelti vėliavos ir pažymėti valstybės šventės. Mano nuomone, dėl žmonių apatijos, tai ne tik ekonominė, bet ir moralinė krizė“, – sakė meras.
NEPASIRŪPINO
BENDRIJOS
PIRMININKAS
Prie daugiabučio namo, kuriame gyvena meras, vėliavos taip pat nepastebėjome.
„Žinoma, negerai, kad ji nėra iškelta. Mūsų name įkurta bendrija, todėl jos iškėlimu privalo pasirūpinti bendrijos pirmininkas“, – sakė V. Džiugelis.
Apvažiavę kelis kvartalus, kuriuose gyvena ir rajono Tarybos valdančiosios daugumos, ir opozicijos atstovai, įsitikinome: vėliavos prie jų namų iškeltos. Galime tik paminėti, kad Algirdo gatvėje vėliavų nebuvo iškėlę dvidešimt, Atžalyno – trys, Sienos – du, Birutės – šeši, V. Kudirkos – keturi gyventojai.
„Nebuvo iškelta vėliavų ir prie gyvenamųjų namų, ir prie įstaigų, tačiau reikalai, lyginant su neseniai buvusia Vasario 16-ąja, kai taip pat reikėjo kelti vėliavas, pasislinko į gerąją pusę, vėliavų iškelta daugiau. Nustebino Laisvės gatvės rajonas, pradedant nuo sankryžos su Algirdo gatve– nauji namai, o vėliavos iškeltos tik prie kelių iš jų. Šįkart apsiribojau įspėjimais, daugelis teisinosi tuo, kad nėra kaip prikabinti, tačiau manau, kad tai ne problema, stovų galima nusipirkti parduotuvėse. Visi aplankytieji pažadėjo, kad pakabins vėliavas per kitas šventes. Susidariau sąrašą, teks liepą vėl patikrinti“, – „Santarvei“ sakė miesto seniūno pavaduotojas Virginijus Kėvišas.
Seniūno pavaduotojas pasidžiaugė tuo, kad nė vienas žmogus nebuvo nusiteikęs priešiškai, visi žadėjo pasitaisyti. Jo manymu, piniginės baudos neduotų rezultatų, reikia per žiniasklaidą dažniau raginti žmones gerbti savo valstybę.
VISIEMS NAMAMS
VĖLIAVŲ NEUŽTENKA
Ne prie visų miesto daugiabučių taip pat buvo iškeltos vėliavos: tušti liko stovai prie Žemaitijos gatvės 58, 60, 54, 56 namų. Namus administruojančios bendrovės „Admituras“ direktorius Antanas Barvydis pripažino, jog bendrovė neturi tiek vėliavų, kad jų užtektų visiems jos administruojamiems namams, kurių yra per 250.
„Nuo septintos valandos ryto trijų žmonių brigada važinėjo po miestą ir iškabino daugiau kaip 150 vėliavų. Ten, kur namai sublokuoti, kabinome tik po vieną vėliavą, gal kai kur kiemuose darbuotojai ir užmiršo pakabinti. Įspėjimų iš seniūno negavome“, – sakė direktorius.
A. Barvydis pažymėjo, kad einant laikui vėliavos susidėvi, nes jos kabo visą parą ir per lietų, ir per šalčius. O prie kai kurių avarinių namų iškelti vėliavą lyg ir negražu.
PADĖTĮ STEBĖJO
POLICIJA
Trečiadienį po miestą važinėjo ir padėtį dėl vėliavų stebėjo ir du rajono Policijos komisariato prevencinio poskyrio ekipažai.
„Tai labiau profilaktinis darbas, raginome kelti vėliavas. Argumentų, kodėl jų neiškėlė, buvo nemažai: vieni gyventojai jau senyvo amžiaus, todėl jiems tai sunku padaryti, kiti sakė paprasčiausiai užmiršę. Vien pokalbiais neapsiribojome: kurie gyventojai turėjo vėliavas, po mūsų apsilankymo jas iškėlė, o keletui surašėme administracinių pažeidimų protokolus“, – sakė prevencinio poskyrio viršininkas Arūnas Bubliauskas.
Pasak pareigūno, nustačius pažeidimą, surašomas protokolas, jis siunčiamas į apylinkės teismą, kuris sprendžia, kokią baudą skirti. A. Bubliauskas pažymėjo, kad užtenka, jog vėliavos neiškėlimo faktą užfiksuotų seniūnas, ir medžiaga tokia pat tvarka pasiektų teismą.
„Santarvė“ primena, kad pagal įstatymus, Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimas gyvenamųjų namų savininkams ar asmenims, atsakingiems už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimą, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dešimties iki trisdešimties litų, tuo tarpu valstybės ir savivaldybių įstaigų, įmonių ar organizacijų administracijos vadovams – baudas nuo 30 iki 60 litų.
Jau kartą baustiems už tokį nusižengimą asmenims bauda gresia didesnė – nuo 30 iki 60 litų, o įmonių ar organizacijų vadovams – nuo 60 iki 120 litų.
Lietuvos valstybės vėliava prie valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dar keliama atmintinomis dienomis: sausio 1ąją (Lietuvos vėliavos dieną), Sausio 13-ąją (Laisvės gynėjų dieną), vasario 24-ąją (Estijos nepriklausomybės dieną), kovo 29-ąją (Lietuvos įstojimo į NATO dieną), gegužės 1-ąją (Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną), gegužės 9-ąją (Europos dieną), birželio 14-ąją (Gedulo ir vilties dieną), birželio 15-ąją (Okupacijos ir genocido dieną), liepos 15-ąją (Žalgirio mūšio dieną), rugpjūčio 23-iąją (Juodojo kaspino dieną), rugpjūčio 31-ąją (Laisvės dieną), rugsėjo 23-iąją (Lietuvos žydų genocido dieną), spalio 25-ąją (Konstitucijos dieną), lapkričio 18-ąją (Latvijos nepriklausomybės dieną) bei lapkričio 23-iąją (Lietuvos karių dieną).
Jono STRAZDAUSKO nuotr.: Prie kotedžų Pavenčių gatvėje Kovo 11-ąją vėliavos neplazdėjo.
