Nenaudojamų, apleistų žemės sklypų Mažeikių rajone nustatymo tvarkos aprašas bei Mažeikių rajono tvarkymo ir švaros taisyklės – tai du mūsų rajone galiojantys teisės aktai, kuriuose numatyta, kokiais kriterijais vadovaujantis sprendžiama, ar žemės sklypai yra apleisti ar neprižiūrimi. Juose numatyta ir tvarka, kaip bei kokiais terminais sklypų savininkai vasarą turėtų prižiūrėti savo valdas, o taip pat – kaip savivaldos atstovai turėtų tą tvarką sergėti.
„Santarvė“ domėjosi, kokia situacija dėl neprižiūrimų žemės sklypų yra susiklosčiusi Mažeikių mieste ir rajone, kaip Savivaldybės administracijos skyrių ir seniūnijų specialistai tvarkosi siekdami išvengti šios problemos.
Už tvoros – neprižiūrima pieva
Liaudies išmintis byloja, kad giminė – už mylios, o kaimynas – už tvoros. Gerai tiems, kurių kaimynai, įsikūrę kitapus tvoros, mėgsta tvarką, supranta, kad savo nekilnojamąjį turtą prižiūrėti yra privalu.
Tačiau egzistuoja ir kitokia realybė.
Į redakciją kreipėsi Mažeikiuose, Smėlio gatvėje, gyvenanti Zita Druskinienė. Jos, o kartu ir dar kelių kaimynų žemės sklypai, ribojasi su kur kas didesniu sklypu Vytauto g. 45. Bėda ta, kad šis sklypas neprižiūrimas – apaugęs aukšta, suaugusiam žmogui iki juosmens siekiančia žole.
Pasak mažeikiškės, pakvietusios „Santarvę“ į savo kiemą apžiūrėti už tvoros esančio vaizdelio, kaimyninis sklypas jo savininkams nerūpi jau apie 10 metų.
Mažeikiškei ir jos vyrui neramu: nedaug tereikia, kad sausu, vėjuotu oru sklype įsipliekstų ugnis. Be to, aukštoje žolėje veisiasi šliužai, sraigės, kurie patraukia ir į Zitos bei kitų kaimynų gėlynus, daržus. Džiaugsmo aplinkiniai nepatiria ir tuomet, kai subrendusias piktžolių sėklas ima nešioti vėjas.
Vieną kartą buvo susitvarkę
Mažeikiškė prisiminė: kažkada, kol turėjo daugiau sveikatos, buvo ėmusis iniciatyvos – surinko kaimynų parašus po rajono savivaldos atstovams skirtu prašymu, kad valdininkai „pajudintų“ reikalą dėl sklypo nepriežiūros.
Tą kartą mažeikiškė rezultatą pasiekė. Nežinia kas – ar iš kokios nors institucijos gautas raštas, o gal bauda – paskatino kaimyninio sklypo savininką pasirūpinti žolės nupjovimu. Tačiau tai pasisekė vienintelį kartą ir buvo jau seniai. O paskui žolė metai po metų augo ir klestėjo niekieno neprižiūrima.
„Patvorį iš kaimyninio sklypo pusės kiek galime apipjauname, o ir „tručų“ buvome papylę, kad ta žolė tiek neaugtų ir nesibrautų į mūsų teritoriją. Mano vyrui – 87 metai, bet tuos kelis arus aplink mūsų namą pailsėdamas jis apipjauna“, – pasakojo mažeikiškė.
Moteris pridūrė, kad šiaip jau ne aštuoniasdešimtmečių žmonių reikalas rūpintis netvarkingų kaimyninių žemės plotų priežiūra.
Apie problemišką sklypą žino
Zitos anūkė šią vasarą parašė ir išsiuntė elektroninį laišką Mažeikių seniūnijai. Laiške buvo paprašyta pagelbėti sprendžiant problemą dėl neprižiūrimo sklypo. Tačiau jokio atsako į šį laišką moterys nesulaukė. Po to Zita ir skambino į seniūniją, bet normalaus paaiškinimo, ar bus kas nors daroma, pagaliau – kur jai kreiptis, kad tai būtų daroma, irgi nesulaukė.
Kai situacija pradėjo domėtis „Santarvė“, paaiškėjo, kad ir Mažeikių miesto seniūnijos, ir Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistams informacija apie šį problemišką sklypą yra girdėta.
Ketvirtadienį kalbintas Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Nerijus Rapšys tikino, kad bus kalbamasi su sklypo savininkais, fiksuojama situacija, ieškoma sprendimų.
Problema – ne tik apleisti sklypai, bet ir gyvatvorės
V. Kudirkos gatvėje yra tik vienas šaligatvis, išklotas plytelėmis. Bet kai kuriomis jo atkarpomis eiti, stumti vaikišką vežimėlį, varyti dviratį yra sudėtinga – nes pusę šaligatvio pločio dengia išsikeroję gyvatvorių krūmai, o ties V. Kudirkos g. 94 sklypu – ir statybinės tvoros. Kitoje šios gatvės pusėje šaligatvio iš viso nėra. Kai nėra šlapia, ta pievele pereina pėstieji, o ypač iš mokyklos grįžtantys vaikai – jiems taip patogiau, nes nereikia du kartus kirsti judrios V. Kudirkos gatvės. Bet ir čia jie susiduria su sužėlusiais gyvatvorių krūmais.
V. Kudirkos gatvės gyventoja šiemet kreipėsi į miesto seniūniją ir prašė iki rugsėjo apgenėti trukdančius praeiti krūmus. Po šio laiško buvo tik apipjauta žolė palei statybinę tvorą, juosiančią V. Kudirkos g. 94 esantį sklypą. O visi kiti krūmai palei sklypus liko tokie, kaip buvo.
„Iš dalies galima suprasti sklypų savininkus, kurie tų vadinamųjų gyvatvorių palei sklypus, palei šaligatvį nenugeni, neiškerta. Nes yra atvejų, kai jos auga ant valstybinės žemės, tad nežinodamas, kaip yra iš tikrųjų, bet ėmęsis iniciatyvos gali prisidaryti bėdos“, – kalbėjo V. Kudirkos gatvėje gyvenanti moteris.
Vargsta čia gyvenantys žmonės ir dėl V. Kudirkos bei J. Basanavičiaus gatvių kampe esančio sklypo su sudegusiais pastatais. Čia takus mina benamiai, neprižiūrima klesti žolė, laisvai želia medžiai ir krūmynai.
Tvarkos apraše numatytas didesnis mokestis
Nenaudojamų, apleistų kitos paskirties žemės sklypų Mažeikių rajone nustatymo tvarkos apraše numatyta, kad rajono teritorijoje esantys apleisti žemės sklypai gali būti apmokestinti 4 proc. žemės mokesčio ir žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifu.
Į apleistų žemės sklypų sąrašus įtraukiami neprižiūrimi žemės sklypai. Prie apleistų jie priskiriami, kai sklype formuojamas sąvartynas, kai jame laikomos (išskyrus tam skirtas vietas) statybinės ir (ar) teršiančios aplinką medžiagos ar daiktai (akivaizdžiai netvarkingos, techninių reikalavimų neatitinkančios transporto priemonės, jų dalys, nenaudojami statybiniai vagonėliai, laikinieji statiniai ir pan.), kaupiamos šiukšlės, padrikai išpiltas statybinis laužas.
Taip pat – ir kai sklypas apaugęs krūmais, sumedėjusiais augalais (išskyrus želdinius), avarinės būklės medžiais, nešienaujamas, nešienauta žolė išdegusi ir pan.
„Žemės sklypai turi būti naudojami, prižiūrimi ir tvarkomi taip, kad jie būtų tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, nesvarbu, ar tai būtų žemės ūkio paskirties žemė, ar kitos paskirties (gyvenamųjų namų, pastatų teritorijų, komercinės paskirties, visuomeninės paskirties teritorijų, rekreacinių ir pan. teritorijų) žemė“, – teigiama tvarkos apraše.
Sudaromi preliminarūs ir galutiniai sąrašai
Ir vis tik, jei gyventojai vasarą iki tam tikros apraše nustatytos datos nenupjauna žolės jiems priklausančiuose sklypuose, jei seniūnijų specialistai, tikrinantys, kaip laikomasi tvarkos, užfiksuoja faktą, savininkų neskubama bausti. Jų sklypai įtraukiami į preliminarų neprižiūrimų sklypų sąrašą, jiems išsiunčiami registruoti laiškai su įspėjimais susitvarkyti ir tam skiriama laiko.
Jei žmonės tai padaro, atsiunčia įrodymų, iš preliminariojo sąrašo jų nuosavybė išbraukiama.
Ir tik kraštutiniais atvejais, jei savininkai niekaip nereaguoja, nesprendžia problemos, sklypai atsiduria galutiniame neprižiūrimų sklypų sąraše. Jis, bent jau anksčiau, būdavo skelbiamas Savivaldybės interneto svetainėje.
Egzistuoja viena svarbi išlyga
Nenaudojamų, apleistų kitos paskirties žemės sklypų Mažeikių rajone nustatymo tvarkos apraše numatytos ir išlygos, kada apleistų sklypų negalima įtraukti į nuolatinį neprižiūrimų sklypų sąrašą. Viena jų tai, kad jei mažiau nei prieš 1 metus yra pasikeitęs neprižiūrimo sklypo savininkas, sklypas į sąrašą negali būti įtrauktas ir savininkui negresia mokėti 4 proc. tarifo žemės mokesčio.
Ši išlyga dažniausiai ir tampa priežastimi, kad, net matydami vieną ar kitą apleistą žemės sklypą, atsakingi darbuotojai nieko negali padaryti – tenka laukti, kol praeis metai po savininkų pasikeitimo.
Panaši situacija susiklostė dėl sklypų šalia V. Kudirkos ir Laisvės gatvių sankryžos, kuriuose kadaise stovėjo mediniai namai ir į kuriuos rinkdavosi asocialūs asmenys.
Per laiką pavyko pasiekti rezultatą – savininkai tuos pastatus nugriovė, aptvėrė, tačiau sklype ir toliau želia žolė, krūmai. Pasirodo, sklypo savininkai dabar jau kiti, nei buvo anksčiau. Seniūnijos specialistai laukia, kas bus po metų.
Šiemet mažiau „etatinių“ neprižiūrėtojų
Pasak Mažeikių seniūnijos specialistės Viktorijos Pagojienės, kasmet preliminariajame sąraše būna apie 40 miesto teritorijoje esančių neprižiūrimų žemės sklypų, tačiau įprastai apie pusė jų išbraukiama. Ir tik tada, jei savininkai niekaip nereaguoja ir nesusitvarko, Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui seniūnijos perduoda galutinius sąrašus.
Šiemet skyriui buvo perduotas sąrašas su 28 Mažeikių mieste esančių neprižiūrimų sklypų adresais.
„Sakyčiau, savininkų, neprižiūrinčių savo sklypų, kiekis Mažeikių mieste kasmet panašus. Tik tiek, kad anksčiau turėjome tokių „etatinių“ savo sklypų neprižiūrinčių asmenų, kurie kasmet laukdavo patikrinimų ir tik po jų sureaguodavo. O juk tie tikrinimai, pranešimų išsiuntimai nemažai kainuoja – laiko, pastangų, pinigų… Šiemet vadinamųjų „etatinių“ savininkų buvo mažiau, per dvi savaites, kiek tam yra skirta laiko, apžiūrėjome ir užfiksavome daugiau naujų sklypų nepriežiūros atvejų. Bet ir stengiamės akyliau apžiūrėti kaskart vis kitas teritorijas“, – paaiškino Mažeikių seniūnijos specialistė V. Pagojienė.
Ne galimybių, o požiūrio klausimas
Į Mažeikių apylinkės seniūnijos specialistų akiratį šiemet buvo patekę 9 žemės ūkio paskirtį turinčių sodybų – neprižiūrimų sklypų savininkai. Iš jų 7 įsiklausė į seniūnijos atstovų įspėjimus ir žolę nupjovė, apsitvarkė. Todėl tik du objektai: Bugeniuose esantis sklypas su sandėliu ir buvusios Purvėnų kaimo mokyklos pastato sklypas – liko galutiniame neprižiūrimųjų sąraše.
Mažeikių apylinkės seniūno Manto Badaukio pastebėjimu, dažniausiu atveju sklypų nepriežiūra yra ne galimybių, o požiūrio reikalas.
„Situacija ne ta, kad, tarkim, žmogus paveldėjo nekilnojamojo turto ir dabar nesitvarko. Dauguma savininkų savo laiku už nedidelę kainą įsigijo sklypų ir naujam gyvenimui jų prikelti net neplanavo. Parduoti už norimą kainą nesiseka. Dažnas neturi inventoriaus, kad ir, pavyzdžiui, sumedėjusiems augalams nupjauti, tai ir palieka sklypus likimo valiai ir kaimynų pykčiui. Pasitaiko, kad neprižiūrimų sklypų savininkai teisinasi tuo, jog yra išvykę į užsienį ir neva nežino, nemato, kokia situacija jų žemėje. Bet tai vienetiniai atvejai“, – komentavo M. Badaukis.
Neperžiūrėtos sklypų vertės
Seniūnas įžvelgia ir tokį dalyką: gali būti, kad tas 4 proc. žemės mokesčio tarifas dalies sklypų savininkų net nemotyvuoja susitvarkyti. Situacija ta, kad dauguma sklypų nėra įvertinti pagal naują rinkos vertę.
„Jei, pavyzdžiui, asmens turimo sklypo vertė yra du tūkstančiai eurų, o reali jo vertė kur kas didesnė, tai nuo tų dviejų tūkstančių sumokėtas mokestis bus mažesnis, nei kainuotų samdyti žmones, kurie trimeriais nupjautų šabakštynus. Yra tokių atvejų, kai sklypų savininkai renkasi „mažesnę blogybę“ – verčiau nieko nedaryti, susimokėti tą didesnio tarifo mokestį – ir tiek“, – nuomonę išsakė M. Badaukis.
Žmonėms, kurie vargsta dėl kaimynystėje esančių neprižiūrimų sklypų, Mažeikių apylinkės seniūnas pataria kreiptis ir į seniūnijas, ir į Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių.
Seniūnijų specialistai gali bandyti padėti kaimynams rasti bendrą kalbą, ugdyti gyventojų sąmoningumą, gali įtraukti apleistus sklypus į neprižiūrimų sąrašą. Bet svertai – baudų skyrimas už Mažeikių rajono tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą – Viešosios tvarkos skyriaus specialistų rankose.
Stengiamasi susikalbėti, o ne nubausti
Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas N. Rapšys „Santarvei“ sakė, kad vasarą, rudenį sulaukiama labai daug rajono gyventojų kreipimųsi dėl kaimynų sklypuose vešinčių piktžolių, nešienaujamos žolės.
„Ką tik skambino moteris dėl V. Kudirkos gatvėje esančio sklypo, sakė, kad kaimynas jo nešienauja, o surasti bendros kalbos nepavyksta. Važiuosime, fiksuosime ir rašysime gyventojui reikalavimą, kad susitvarkytų. Nes pagal Mažeikių rajono tvarkymo ir švaros taisykles tai daryti yra privaloma“, – kalbėjo skyriaus vedėjas.
Pasak jo, įprastai skyriaus specialistai, gavę skundą dėl vieno ar kito neprižiūrimo sklypo, nustato jo savininką. Bet bausti neskubama. Surašomas reikalavimas susitvarkyti, atsižvelgiant į aplinkybes, tam skiriama laiko.
„Nenorime, kad žmonės būtų nusiteikę prieš savivaldą – neva kad tik bausti valdžia moka. Galima juk paprašyti, įspėti, susitarti. Tokios taktikos laikomės ir manome, kad ji teisinga“, – sakė N. Rapšys. Pašnekovas sakė negalintis apibendrinti kur – Mažeikių mieste ar kitose rajono vietovėse – daugiau neprižiūrimų sklypų, nes visur ir visokių atvejų būna.
Autorės nuotr.