Šiuolaikinėje informacinėje erdvėje naujienos mus pasiekia akimirksniu, tačiau kartu su jomis plinta ir vis sudėtingesnės dezinformacijos formos. Specialistai įspėja, kad melagienos nebėra tik nekalta klaida ar atsitiktinis netikslumas – tai tikslingai konstruojamas turinys, kuriuo siekiama manipuliuoti mūsų nuomone, sėti paniką ar tiesiog pelnytis iš auditorijos emocinio pažeidžiamumo.
Anot dezinformacijos analizės centro „Debunk.org“ vyresniosios analitikės Laimos Venclauskienės, nors gebėjimas kritiškai vertinti informaciją visada buvo svarbus, šiandienos informacinėje aplinkoje jis tampa kertiniu veiksniu, leidžiančiu priimti pagrįstus sprendimus ir išlaikyti atsparumą manipuliacijai.
Problemos mastas: kodėl smegenys „mėgsta“ melą?
Nors klaidingos informacijos būta visais laikais, būtent socialinių tinklų era melui suteikė nevaldomą pagreitį. Ekspertės L. Venclauskienės teigimu, dezinformacijos kūrėjai meistriškai išnaudoja mūsų prigimtinius instinktus. Žmogaus smegenys evoliuciškai užprogramuotos pirmiausia reaguoti į pavojų, grėsmę, todėl emocionali, skandalinga antraštė dėmesį prikausto kur kas greičiau nei sausas faktas.
Svarbu suprasti esminį skirtumą tarp paprasto gando ir koordinuotos dezinformacijos kampanijos. Jei gandas dažniausiai plinta spontaniškai, tai dezinformacijos kampanijos pasižymi aiškia strategija ir finansavimu. Tam dažnai pasitelkiamos „botų“ (automatizuotų programų) armijos, kurios dirbtinai sukuria masinio palaikymo iliuziją. Taip vartotojas priverčiamas patikėti, kad skaitoma mintis atspindi daugumos nuomonę, nors iš tiesų diskusiją imituoja algoritmai.
Praktiniai įrankiai: kaip patikrinti naujieną per kelias minutes
Norint nepasiklysti informacijos sraute, rekomenduojama ugdyti įprotį stabtelėti dar prieš spaudžiant „Dalintis“ mygtuką.
Ekspertai teigia, kad pirmasis savisaugos žingsnis – savo emocinės būsenos įvertinimas. Jei perskaityta žinia sukelia staigų pyktį ar didelį nerimą, tai pirmasis signalas, jog turinys gali būti kryptingai manipuliuojantis.
„Kitas svarbus etapas – šaltinio patikra. Būtina įsitikinti, ar naujieną praneša patikima žiniasklaidos priemonė, ar puslapis, kuris tik apsimeta tikruoju, pavyzdžiui, pakeisdamas vieną raidę interneto adrese. Taip pat vertėtų pasidomėti teksto autoriumi bei publikavimo data, nes dažnai pastebima tendencija, kai kelerių metų senumo įvykiai pateikiami kaip šių dienų aktualija“, – kalbėjo „Debunk.org“ vyresnioji analitikė.
Anot jos, patikimiausias saugiklis – informacijos palyginimas: „Jei skelbiamas teiginys neminimas jokiuose kituose patikimuose šaltiniuose, tikimybė, jog susiduriame su klaidinančiu turiniu, yra itin didelė.“
Vizualinė apgaulė ir dirbtinis intelektas
Tobulėjant technologijoms, melas nebeapsiriboja tekstu – šiandien jis įgauna itin įtikinamą vaizdinį pavidalą. Naudojant dirbtinį intelektą (DI), kuriamos klastotės, kurios nepatyrusiam vartotojui gali pasirodyti kaip neginčijami faktai. Ši technologija leidžia sukonstruoti vaizdo įrašus, kuriuose žinomi asmenys taria žodžius, kurių niekada nesakė.
L. Venclauskienė pataria į įtartinus vaizdus žvelgti itin kritiškai, įvertinant kiekvieną detalę: „Jei anksčiau dirbtinai sukurtas turinys dažnai turėdavo lengvai pastebimų netikslumų, tokių kaip nerišlus fonas, keistas pirštų skaičius, susiliejančios smulkios detalės ar nenatūralus akių mirksėjimas, šiandien jis – gerokai rafinuotesnis, tad kritinis vertinimas turi remtis ne tik pačiu turiniu, bet ir kontekstu – kas yra šaltinis, kokie gali būti jo tikslai, kokios yra pateikiamos informacijos aplinkybės.“
Be to, pabrėžiama, kad vis dėlto svarbiausias saugiklis išlieka loginis vertinimas. Jei nufilmuotas vaizdas prieštarauja sveikam protui ar atrodo pernelyg palankus vienai pusei, tai greičiausiai yra kruopščiai parengta manipuliacija.
Socialinių tinklų algoritmai: gyvenimas „informaciniame burbule“
Daugelis vartotojų neįvertina algoritmų galios. Jie veikia paprastu principu: seka mūsų elgseną ir rodo gerokai dažniau tą turinį, kuris mums yra patrauklus arba patvirtina mūsų jau turimas nuostatas. Ilgainiui žmogus gali patekti į „informacinį burbulą“, kuriame vyrauja jo nuostatas atitinkantis turinys. Tai sudaro palankias sąlygas dezinformacijai plisti/įsitvirtinti – ji tiesiog susiduria su mažesne kritika nei atvirame informaciniame lauke.
Šiame procese ypatingas vaidmuo tenka „botams“. Juos atpažinti padeda keli bruožai: asmeninės nuotraukos trūkumas, visai nesena paskyros sukūrimo data ir nenatūralus aktyvumas – toks vartotojas gali rašyti komentarus ištisą parą, naudodamas tas pačias emocines klišes ar nukopijuotas frazes, kurių tikslas yra sėti chaosą bei abejones.
„Kadangi ir botai smarkiai ištobulėję, svarbiau nei atpažinti pavienį botą yra pastebėti koordinuoto neautentiško elgesio požymius: tas pačias frazes ar turinį vienu metu platinančias paskyras, nenatūraliai greitą tam tikrų naratyvų išplitimą ar akivaizdžiai vienašališką komentarų srautą konkrečiomis temomis“, – papildė ekspertė L. Venclauskienė.
Poveikis kasdienybei ir asmeninė atsakomybė
Dezinformacija daro realią žalą ne tik valstybės lygmeniu, bet ir paprastų žmonių gyvenimui. Tai gali būti klaidingi sveikatos patarimai, finansinės apgaulės ar net sudužę santykiai šeimoje dėl skirtingo sąmokslo teorijų vertinimo. Melas veikia skaudžiai, nes griauna pasitikėjimą net pačiais artimiausiais žmonėmis.
Specialistai pabrėžia, kad, susidūrus su dezinformacijos paveiktu artimuoju, didžiausia klaida būtų sarkazmas ar viešas išjuokimas. Agresyvi reakcija žmogų tik dar labiau pastūmės į radikalumą. Vietoj to, rekomenduojama išlikti kantriems, užduoti atvirus klausimus ir skatinti žmogų pačiam suabejoti šaltinio patikimumu. Išėjimas iš melo burbulo yra lėtas procesas, reikalaujantis palaikymo, o ne puolimo.
Ateities prognozės: lenktynės su laiku
Akivaizdu, kad ateityje dirbtinis intelektas taps pagrindiniu dezinformacijos gamybos įrankiu, tačiau jis kartu bus ir galingiausia priemonė jai aptikti. Tai nuolatinės lenktynės tarp klastočių kūrėjų ir analitikų, kurie naudoja specialius DI algoritmus manipuliacijoms identifikuoti dar joms nespėjus išplisti plačiai.
„Esminis patarimas žmogui, kuris jaučiasi pavargęs nuo informacinio triukšmo, yra paprastas: ugdykimės informacinę higieną. Gebėjimas suabejoti sensacinga žinia ir ją skelbiančio šaltinio intencijomis, laiku sustoti prieš dalijantis žinute ar ją komentuojant, yra vienas patikimiausių būdų apsisaugoti nuo klaidinančios informacijos“, – apibendrino ekspertė.
Karolina BALČIŪNAITĖ
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
