Norite atsikratyti nereikalingų daiktų – persikraustykite

Šisbeitauskas

Niekada nemėgau dviejų dalykų – namų remonto ir kraustymosi. Tiesa, dėl abiejų galutinio rezultato nesiginčijama – jis dažniausiai būna puikus. Jei ne, kam tada tai ir daryti? Remontuojant ar kraustantis mus labiausiai erzina tas pats dalykas – namai laikinai virsta chaosu.
Kam yra tekę su baldais ir manta kraustytis į kitą vietą, tas tikriausiai žino, ką tai reiškia. Minčių kyla visokiausių. Sakoma, jog lazda turi du galus, tad kraustymasis yra ta pati „lazda“ – su privalumais ir nelabai maloniais dalykais.
Gal pradėsiu nuo jų. Žinome, kad kraustantis viską reikia sudėlioti, supakuoti, surišti taip, kad  kraustymosi procesas vyktų patogiau ir greičiau. Ir prasideda: kas dedama į maišus, kas – į ryšulius, dėžes ir dėžutes, lagaminus ir didesnes rankines. Atrodo, kad visa tai niekada nesibaigs. O jau persikrausčius viską reikia išpakuoti, sudėlioti į savo vietas – tai irgi nelengvas, sakyčiau, varginantis darbas.
Kai pagaliau susitvarkai, galima švęsti įkurtuves, o tai jau priskirtina prie privalumų. Privalumas yra ir gyvenamosios aplinkos, vietos pakeitimas. Bet vienu didžiausių privalumų įvardyčiau tai, kad kraustantis vyksta sukauptų daiktų, rakandų, drabužių revizija. Jei dar prieš metus atrodė, kad daiktas ar drabužis bus reikalingas, dabar pamatai, kad visa tai yra niekis, ir be sąžinės graužimo siunti į šiukšlyną. Tiesa, kartais koks drabužis ar daiktas gerai atrodo, tad keliauja ne tiesiai į konteinerį, o paliekamas šalia jo. Po valandos kitos pamatęs, kad tavoji manta dingo, supranti: kažkam tai pasirodė reikalinga… Malonus jausmas.
Nereikalingus daiktus galima atiduoti ir kaimynams, ypač kai žinai, ko jiems reikia. Kažkur esu girdėjęs, kad atsikratyti nereikalingų daiktų reikėtų kasmet. Bet kaip tam ryžtis, kai nuolat pritrūksta laiko – esą yra ir svarbesnių darbų nei raustis po senienas? Taip visko ir prisikaupia, o mes nesąmoningai tampame tų „santaupų“ vergais. O kai viskas išvalyta, sutvarkyta, rakandų, daiktų, daikčiukų sumažinta, net alsuoti lengviau.
Vasara – ne tik atostogų, gamtos teikiamų malonumų, bet ir švenčių metas. Ar pastebėjote, kad pagrindinių lietuviškų vardinių metas – vasara. Švenčiame Antanines, Petrines, Jonines, Jokūbines, Onines, pagerbiame Mindaugus, Rokus, dar yra ir Žolinė. Kai kuriuose miesteliuose ar kaimuose tų varduvių proga organizuojami šventiniai renginiai. Įprasta, kad jie ir būna tomis dienomis, kai minimi vardadieniai. Tik su tomis leckaviškių Jokūbinėmis kažkaip keista – Jokūbo vardadienis buvo šios savaitės antradienį, o leckaviškiai šią vardo dieną tikriausiai jau pamiršo – seniai atšventė.
Kiek kitaip su Onomis – tikroji jų vardo diena buvo šią savaitę, tad kurį savaitgalį – ankstesnį ar vėlesnį – ją švęsti buvo galima rinktis. Taip padarė laižuviškiai, Onines atšokę praėjusį savaitgalį, o židikiškiai į Šv. Onos atlaidus kviečia šį sekmadienį. Tad jei nesuspėjote į Laižuvą, esate laukiami Židikuose.
Beje, turintys laiko, noro ir galimybių mažeikiškiai šį savaitgalį gali apsilankyti uostamiestyje jau prasidėjusioje Jūros šventėje. Šiemet lankytojai kviečiami ją pamatyti kitaip, tad programoje numatyta ir tradicinių, ir naujų renginių. Per tas kelias dienas jų bus tiek daug, kad sunkiai įsivaizduoju, kaip reikia išsirinkti: visur tikrai nesuspėsite, tad iš pradžių atidžiai išsistudijuokite šventės programą, o tada – pirmyn. Jei norėsite pamatyti viską, nepamatysite nieko.
Ši vasara nelepina mūsų šiltais orais, neleidžia kada panorėjus nueiti maudytis ar pasimėgauti saulės voniomis, tad daugelis ieško vietų, kur tai galima padaryti. Žinoma, tuo tikslu turime būti sukaupę vieną kitą atliekamą euriuką, o jei to nepadarėme, tenkinsimės tuo, ką turime čia, Lietuvoje. Gal ką naujo, netikėto ir atrasime?
Šią vasarą stebiu kiemo vaikus: jie beveik nuo ryto iki vakaro trainiojasi kieme, žaidžia ar bendrauja prie laiptinių… Ir taip – kasdien. Nežinau, ar tie vaikai laimingi, tik suprantu, kad kitaip vasaroti jie neturi galimybių. Kažkada studijavau mūsų stovyklų kainoraščius. IR KĄ JŪS MANOT? Dešimties dienų stovyklavimo laikotarpis vidutines pajamas gaunančioms šeimoms finansiškai neįkandamas. Jeigu šeimoje vienas vaikas – gal dar įstengtų jį išleisti, bet jei du ar daugiau – niekaip. Valstybė rūpinasi socialiai remtinų šeimų vaikais, našlaičiais. Ir pati šalies Prezidentė ragina padėti sunkiai gyvenančių šeimų vaikams kuo įdomiau praleisti vasarą. O vidutiniokų šeimos paliktos likimo valiai – sukitės, kaip išmanote. Taip ir atsiranda vadinamoji miesto cemento, asfalto vaikų dalis, kuria niekas nesirūpina.
Rudenį į mokyklas sugrįžta kiemuose trainiojęsi, nieko per vasarą nepamatę vaikai, kurie tik su pavydu gali klausytis, ką pasakoja  jų bendraamžiai, įdomiau leidę laiką.
O jei dar lietuvių kalbos mokytoja paprašys vaikus sukurti rašinį apie įdomias ir įsimintinas atostogas… Ką tokiems vaikams parašyti?

One Reply to “Norite atsikratyti nereikalingų daiktų – persikraustykite”

  1. Toma parašė:

    Is ties namu remontas ir kraustymasis pareikalauja nemazai fiziniu ir emociniu pastangu . Turbut todel daug zmoniu ir nemegsta remonto, nors galutinis rezultatas visada buna puikus. Nors tenka su visais baldais ir visas daiktais persikraustyti i kita vieta, viska pakuoti i kartonines dezes, o paskui vel ispakuoti is pradziu tikrai buna sunku, bet reikia laukti remonto pabaigos ir galvoti kaip viskas atrodys pasibaigus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*