Pasiutligė išlieka viena pavojingiausių užkrečiamųjų ligų. Ji paplitusi daugiau nei 150 pasaulio šalių, ypač Azijoje ir Afrikoje. Nuo pasiutligės galima apsisaugoti, tačiau ne mažiau svarbu laiku kreiptis į medikus po gyvūno įkandimo ar įdrėskimo, vengti kontaktų su nepažįstamais, benamiais ir laukiniais gyvūnais bei pasirūpinti augintinių vakcinacija.
Šių metų Pasaulinės pasiutligės dienos, minimos rugsėjo 28-ąją, tema – „Stiprūs kartu“. Ja pabrėžiama, kad pasiutligės prevencija ir kontrolė – bendras visuomenės sveikatos, veterinarijos ir kitų sektorių uždavinys, kurio sėkmę lemia koordinuotas bendradarbiavimas, visuomenės informuotumas ir bendros pastangos.
Dažniau nukenčia nuo šunų
Pasiutligės šaltinis – šia liga sergantys gyvūnai, kurie gali būti tiek naminiai, tiek laukiniai. Žmonės pasiutlige užsikrečia, kai pasiutęs gyvūnas įkanda, įdreskia ar apseilėja ir virusas su jo seilėmis patenka į žaizdą. Ypač pavojingi galvos, veido ir kaklo srities sužalojimai.
Pasaulyje pagrindiniai pasiutligės viruso platintojai yra šunys – Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, su užsikrėtusiais šunimis susiję 99 proc. žmonių pasiutligės atvejų, ypač Afrikos ir Azijos šalyse, kuriose šunų vakcinacija nuo pasiutligės ne visada yra pakankama. Vis dėlto svarbų vaidmenį viruso plitime atlieka ir laukiniai gyvūnai – įvairiuose regionuose pasiutligę platina šikšnosparniai, lapės, meškėnai, skunkai ir kiti laukiniai gyvūnai.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Telšių departamento Mažeikių skyriaus duomenimis, 2025 m. Mažeikių rajone medicinos pagalbos kreipėsi 72 asmenys, nukentėję nuo įvairių laukinių ir naminių gyvūnų, 2024 m. – 57. Lyginant su 2024 m., 2025 m. besikreipiančių asmenų, nukentėjusių nuo gyvūnų, padaugėjo beveik 21 proc. Pernai 41 asmuo nukentėjo nuo šunų, 27 – nuo kačių, nuo kitų naminių ir laukinių gyvūnų – 4.
Gyvybę gelbsti skiepai
Įkandus ar įdrėskus bet kokiam gyvūnui, žmogus nedelsdamas turėtų kreiptis į gydymo įstaigą. Gydytojas, įvertinęs galimą užsikrėtimo pasiutlige riziką, spręs dėl pasiutligės imunoprofilaktikos.
2025 m. pasiutligės imunoprofilaktika Mažeikių r. buvo skirta 42 asmenims, tai sudarė 58,33 proc. visų besikreipusiųjų.
NVSC ragina darbdavius pasirūpinti darbuotojų sveikata ir profilaktiškai paskiepyti nuo pasiutligės tuos, kuriems kyla didžiausia rizika, pavyzdžiui, veterinarijos gydytojus, miškininkus, medžiotojus, dresuotojus, gyvūnų prieglaudų ar laboratorijų darbuotojus, kitus asmenis, galinčius turėti sąlytį su pasiutligės virusu.
Reguliari augintinių vakcinacija taip pat yra svarbi pasiutligės prevencijos priemonė. Skiepijant gyvūnus mažinama pasiutligės rizika tiek jiems, tiek žmonėms.
Kaip elgtis nukentėjus nuo gyvūno?
Jeigu įkando ar įdrėskė gyvūnas, pirmiausia žaizdą reikia kuo greičiau nuplauti vandeniu ir muilu, tuomet dezinfekuoti ir nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.
Gydytojui svarbu papasakoti apie įvykio aplinkybes, nurodyti, koks gyvūnas sužalojo, ar jis žinomas, kas yra jo šeimininkas ir ar gyvūnas buvo skiepytas. Gydytojas apžiūrės žaizdą ir įvertins užsikrėtimo pasiutlige riziką. Prireikus bus skirta pasiutligės imunoprofilaktika.
Jeigu galima nustatyti, koks gyvūnas sužalojo žmogų ir surasti jo šeimininką, NVSC specialistai organizuos, o veterinarijos specialistai vykdys gyvūno stebėjimą 14 dienų, kad būtų galima įsitikinti, ar gyvūnas neserga pasiutlige. Jeigu gyvūnas yra laukinis arba neturi šeimininko, nukentėjusiam asmeniui skiriama pasiutligės imunoprofilaktika.
Primename, kad, pasireiškus klinikiniams pasiutligės simptomams, ji beveik visada yra mirtina, tačiau laiku pradėta profilaktika po kontakto su galimai užsikrėtusiu gyvūnu gali užkirsti kelią ligai.
NVSC Telšių departamento Mažeikių skyriaus inf.
