Nuo šiol diegiant trumpas tiekimo grandines – galimybė steigti regioninius logistikos centrus visoje Lietuvoje

Į regioninio lygmens logistikos centrus galėtų būti vežamos, pavyzdžiui, ekologiškai auginamos uogos, vaisiai, daržovės, ten šaldomos, sandėliuojamos ir tiekiamos viešosioms įstaigoms. „Santarvės“ archyvo nuotr.

Šiemet kai kurių didžiųjų miestų savivaldybių – Kauno miesto ir Klaipėdos rajono – vadovai prakalbo apie regioninių logistikos centrų kūrimą. Deja, kol kas šios kalbos lieka tik kalbomis, o štai imtis realių veiksmų tokiems centrams kurti ir pasinaudoti tam skirta parama jau įmanoma.
Nuo lapkričio 22 d. iki gruodžio 23 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Antrajam šiemet paraiškų priėmimo etapui įsigaliojo tam tikri pakeitimai, susiję būtent su parama regioninio lygmens logistikos centrams kurti.

Sveikas maistas – arčiau vartotojų

Kaip sakė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus vyr. specialistė Nomeda Padvaiskaitė, galimybė steigti regioninio lygmens logistikos centrą pareiškėjams buvo suteikta jau pirmajame šios veiklos srities paraiškų priėmimo etape vasarą, bet tąkart nė vieno pareiškėjo būtent tokiam centrui kurti neatsirado.
Siekiama, kad į rajonuose ar regionuose pastatytus logistikos centrus ūkininkai galėtų suvežti savo auginamą ar gaminamą produkciją ir jau iš čia būtų galima tiekti ją viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms ar įmonėms – darželiams, ligoninėms, slaugos namams, mokykloms ir panašiai. „Logistikos centre, kaip sandėlyje, galima surinkti ir konkrečiai įstaigai parūpinti reikiamą krepšelį produktų – daržovių, mėsos, kiaušinių ir t. t. – ir nuolat užtikrinti pakankamą jų kiekį, – kalbėjo N. Padvaiskaitė. – Dabar, kai tokių centrų dar nėra, vienas ūkininkas su partneriais negali užtikrinti, kad visus metus nuolat tieks atitinkamą kiekį reikalingos produkcijos. Jei būtų statomas logistikos centras, į jį produkcija būtų vežama sezono metu, tada pakuojama ar kitaip apdorojama ir sandėliuojama iki kito sezono. Reikiamą produkcijos kiekį logistikos centras galėtų sukomplektuoti iš kelių trumpa grandinių veikla užsiimančių ūkininkų, siekiant sukurti nenutrūkstamą tiekimą galutiniams vartotojams.“
Šių logistikos centrų pagrindinis tikslas ir yra skatinti trumpųjų grandinių plėtrą dar platesniu mastu, o bendradarbiavimas su viešosiomis įstaigomis ir įmonėmis duotų abipusę naudą, tuo labiau kad dabar visuomenė vis labiau ima domėtis tuo, ką valgo, o ypač tėvai rūpinasi tuo, ką valgo jų vaikai. „Nors privatūs darželiai gali būti lankstesni dėl šviežio maisto tiekimo, bet jau yra ir valstybinių darželių Ukmergėje, Panevėžio rajone, maitinančių vaikus ekologiškai ir vietoje užaugintais produktais“, – pasakojo pašnekovė.

Svarbu žinoti – kelios naujovės

Šiemet (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ didžiausia naujovė ir yra galimybė panaudojant paramos lėšas kurti logistikos centrus. Šiam – antrajam – paraiškų priėmimo kvietimui galioja ir dar vienas palengvinimas – nelieka reikalavimo logistikos centrų kurti savivaldybių, besiribojančių su miestais, kuriuose nuolatinis gyventojų skaičius sudaro ne mažiau kaip 149 000 gyventojų, teritorijose.
Anot N. Padvaiskaitės, reikalavimas, kad logistikos centras veiktų didesniu nei vienos savivaldybės lygiu, išlieka labai svarbus – realizuojama produkcija turi būti tiekiama kelioms savivaldybės viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms, įmonėms, pirkėjams, šio reikalavimo bus privaloma laikytis ir visu kontrolės laikotarpiu, be to, pakeitus įgyvendinimo taisykles, kartu su užbaigto projekto metinėmis ataskaitomis bus būtina Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos teikti produkcijos tiekimo sutartis su viešąsias paslaugas teikiančiomis įstaigomis ar įmonėmis. Labai svarbu žinoti, kad jei projekto kontrolės laikotarpiu bus nustatyta, jog įsipareigojimas nevykdomas, gali būti taikoma sankcija – paramos lėšų susigrąžinimas už tuos metus, kuriais nebuvo užtikrintas numatytas veiklos mastas.

Galimi trejopi projektai

Anot pašnekovės, verta priminti, jog pareiškėjais ir partneriais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, o paraiškos priimamos tik kartu su partneriais, kurie kartu su pareiškėju dalyvauja projekte. Jų bendradarbiavimas privalo būti įtvirtintas jungtine veiklos sutartimi.
Šiemet parama trumpoms tiekimo grandinėms skatinti yra suskirstyta trimis lygmenimis:
• 120 tūkst. eurų be PVM parama skiriama projektams, kuriuose dalyvauja vieno arba kelių žemės ūkio sektorių subjektai. Iki 30 tūkst. eurų gali būti išmokama vienam projekto grandinės dalyviui, atsižvelgiant į projekto grandinės dalyvių skaičių, jei projekte dalyvauja skirtingų žemės ūkio sektorių subjektai; iki 15 tūkst. eurų skiriama vienam projekto grandinės dalyviui, atsižvelgiant į projekto grandinės dalyvių skaičių, jei projekte dalyvauja vieno žemės ūkio sektoriaus subjektai.
• 200 tūkst. eurų be PVM, skiriant iki 50 tūkst. eurų vienam projekto grandinės dalyviui bei atsižvelgiant į projekto grandinės dalyvių skaičių, finansuojama tokiems projektams, kuriuose numatytos investicijos, susijusios su žemės ūkio ir maisto produktų tiekimu į realizavimo vietas, įskaitant maisto produktų saugojimo ir laikymo būtiną įrangą, viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms ar įmonėms, ir tai sudaro ne mažiau 80 proc. visų projekte numatytų tinkamų išlaidų vertės.
• 700 tūkst. eurų be PVM parama galima, jei projekte numatytos investicijos regioninio lygmens logistikos centrui kurti ir (arba) naudoti esamos logistikos infrastruktūrą ilgalaikės nuomos, panaudos ar paslaugų sutarčių pagrindu ir tai sudaro ne mažiau 80 proc. visų projekte numatytų tinkamų išlaidų vertės. Tokio projekto dalyviams būtina turėti trumposios maisto tiekimo grandinės patirtį.
Ribojimai vienam projekto grandinės dalyviui, atsižvelgiant į projekto grandinės dalyvių skaičių, netaikomi žemės ūkio kooperatyvams.
Paramos intensyvumas (paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas be PVM) – 60 proc. tinkamų finansuoti verslo plano įgyvendinimo išlaidų ir 100 proc. tinkamų finansuoti projekto bendrųjų, einamųjų bendradarbiavimo, einamųjų projekto įgyvendinimo bei skatinamosios veiklos, susijusios su trumposios tiekimo grandinės plėtra, išlaidų.
Parama teikiama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto.

Užs. 12/07

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

Rekomenduojami video