Kiekvienais metais artėjant Juodajam penktadieniui išauga ne tik nuolaidos, bet ir apgavysčių skaičius – internete plinta netikros parduotuvės, o pirkėjus pasiekia skubėti verčiantys pasiūlymai.
Kaip atskirti tikrą nuolaidą nuo apgaulės ir apsaugoti savo pinigus, pataria „Luminor“ banko Sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis.
Naudojasi pirkėjų skubėjimu ir azartu
Juodasis penktadienis tapo laikotarpiu, kai žmonės aktyviai ieško nuolaidų ir greitai apsisprendžia pirkti. Didelis informacijos srautas, nuolat atnaujinami pasiūlymai ir socialinių tinklų reklamos kuria įspūdį, kad geriausi pirkiniai išnyks per kelias minutes. Tačiau būtent tuo pasinaudoja sukčiai, kurie sukčiavimo schemas kuria naudodamiesi žmonių skubėjimu, emocijomis ir sumažėjusiu budrumu.
„Didžiausią riziką kelia ne pačios nuolaidos, o tai, kad jų ieškodami dažnai pamirštame elementarius saugumo pagrindus“, – sako M. Kutkaitis.
Kuria netikras interneto svetaines
Šiandien sukčiai apgaules vykdo technologiškai pažangiose ir profesionaliai atrodančiose internetinių parduotuvių svetainėse.
„Iš pradžių socialiniuose tinkluose ar el. pašte pasirodo itin viliojančių prekių reklamos. Paprastai reklamuojami brangūs drabužiai, elektronika ar buitinė įranga, kurios „kaina sumažinta 70–90 proc.“ Tada reklama pirkėją nukreipia į įtikinamai atrodančią svetainę, kurioje naudojami vogti produktų atvaizdai ir dirbtinai sugeneruoti klientų atsiliepimai“, – aiškina M. Kutkaitis.
Anot jo, į tokią svetainę įvedę mokėjimo duomenis, prekės dažniausiai nebesulauksime, o neretai sukčiai pasisavina ir kortelės informaciją, kurią vėliau naudoja neteisėtiems pirkimams arba parduoda tamsiajame internete (angl. „Dark web“).
Laikinos parduotuvės, prastos prekės
Kai kuriais atvejais pirkėjui atsiunčiamos žemos kokybės prekės ar padirbiniai, tačiau netrukus parduotuvė dingsta – pakeičia svetainės domeną, pavadinimą ir kitaip ištrinami visi jos pėdsakai.
„Pasitaiko ir atvejų, kai sukčiai apsimeta renginių, koncertų, bilietų platintojais. Gyventojai perka paslaugą, pavyzdžiui, bilietus į koncertą, kuris vyks tik kitų metų vasarą. Natūralu, kad iki to laiko džiaugsis pigiau nusipirkę bilietą ir tik renginio dieną supras per šią sukčiavimo schemą nepatekę į renginį. Toks sukčiavimo būdas yra ypač pavojingas, kadangi nuo mokėjimo operacijos iki suvokimo apie apgaulę praeina labai daug laiko“, – pasakoja ekspertas.
Būtina elgtis atidžiai
Kad ieškodami geriausių pasiūlymų nebūtume apgauti, pirmiausia turime elgtis atidžiai, sako ekspertas. Net ir subtilūs požymiai gali padėti laiku pastebėti apgaulę ir išvengti nuostolių.
„Atkreipkite dėmesį į įtartinus el. pašto adresus, skubinančią kalbą (pvz., „pirkite dabar!“) ir priedus ar nuorodas, kurios veda į nepažįstamas svetaines. Taip pat pirkite tik iš patikimų pardavėjų arba tikrinkite informaciją internete, ieškokite kitų klientų atsiliepimų ir rekomendacijų. Jei tai visiškai nauja internetinė parduotuvė, patikrinkite, ar ji turi pinigų arba prekių grąžinimo politiką“, – pataria M. Kutkaitis.
Saugokitės ir tų pasiūlymų, kurie skamba per gerai, kad būtų tiesa. Pavyzdžiui, labai mažos kainos aukštos kokybės produktams, ypač iš nežinomų pardavėjų, gali būti apgaulė.
Atsargumas atsiperka
Ekspertas pataria naudoti saugius mokėjimo būdus bei platformas, kurios užtikrina pirkėjo apsaugą.
„Įsitikinkite, kad svetainė turi saugaus pirkimo sertifikatą ir yra nurodžiusi informaciją apie tai, ar portalo adresas yra saugomas – svetainės adresas turėtų prasidėti „https“, o ne „http“. Galiausiai, stebėkite ir savo banko sąskaitos išrašus. Jei juose radote neautorizuotų operacijų, nedelsiant kreipkitės į banko specialistą“, – sako M. Kutkaitis.
Sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovo teigimu, per išpardavimus kartais gali nepavykti pasinaudoti įspūdingiausiais pasiūlymais, tačiau atsargumas atsiperka visuomet.
Parengta pagal „Luminor“ banko pranešimą
