Apie žmogaus ir piliečio teises ir laisves

Perskaičiusi „Santarvėje“ (Nr. 120, 2011-10-22) apie incidentą Sodų vidurinėje mokykloje, prisiminiau liūdną atvejį, kada vasarą senamiesčio parke 15-mečio „vaikelio“ žiauriai buvo sumuštas, suspardytas 94-erių metų senelis, atimta jo piniginė su 150 litų, dokumentai ir 1955 metų nuotrauka, parsivežta iš tremties.


Piniginę be pinigų ir nuotraukas grąžino radę žmonės. Materialią žalą gal atlygins, bet patirta moralinė žala – neįkainojama.
Atsitiktinai sužinojau, kad mūsų rajone 4 vaikų teisių gynėjai gina, nepamenu, 14-os ar 16-os tūkstančių vaikų teises. Niekaip nesuprantu, nejaugi visi vaikai auga nenormaliose, amoraliose šeimose, kad tėvai nesugeba auklėti, auginti savo vaikų? O gal čia vykdoma komunizmo kūrėjų politika, kada vaikus gyvenimui ruošia svetimi dėdės ir tetos – vaikų teisių gynėjai.
Turėdami tokius užtarėjus, paaugliai įžūliai elgiasi su tėvais, mokytojais, senesniais žmonėmis.
Noriu dar grįžti į Sodų vidurinę mokyklą. Iš rašinio supratau, kad mokytojai matė, kaip tas berniukas vaikų buvo skriaudžiamas (o gal jis skriaudė kitus vaikus?). Laukta, kol tėvas ėmėsi ginti sūnų.
Keistai skamba – aš pranešiau vaikų teisių gynėjams, ir mūsų mokyklos priedermė baigta. O tėvas, stumtelėjęs jo sūnų skriaudusį paauglį, perduodamas teisingumui kaip didžiausias nusikaltėlis.
Pasirodo, kad tėvai, išleidę vaiką į mokyklą, kurioje jis praleidžia didžiąją dienos dalį, negali būti tikri, jog jis bus tinkamai mokomas, auklėjamas.
Manau, vietoje teisių gynėjų, daugiau turėtų būti paruošta specialistų darbui su vaikais, ir ne tik mokymui, bet ir auklėjimui, vaikų lavinimui.
Vaikai netrunka susidraugauti su „ožiu“, o žinodami, kad geri dėdės ir tetos gina jų teises, „ožį“ užsiaugina tokį, kad jo niekas nebesuvaldo.
Vaikų nereikia mušti, bet „ožiui“ labai tinka „beržinė košelė“. Kuo „ožys“ mažesnis, tuo lengviau jį „pavaišinus“ išvaryti.
Kaip buvo auklėjamas anas 15-metis „vaikelis“, kad pasiekė šitokio žiaurumo?
Seimas pristeigė nusikaltusių žmonių teisių, vaikų teisių, mažumų teisių, homoseksualų, lesbiečių teisių gynėjų institucijų. Juk toms grupėms priklauso mažoji dalis šalies piliečių. Jie patys nori dominuoti, užimti visuomenėje ypatingą padėtį, žemindami jų grupėms nepriklausančius žmones.
Mano manymu, labiau reikėtų stiprinti šeimas, reikalui esant, suteikti joms psichologinę, materialinę paramą. Šeima turi būti atsakinga už savo vaikų auginimą, auklėjimą.
Nesimetrikuojant arba nesituokiant bažnyčioje yra gudraujama (žmogaus teises apibrėžiantys įstatymai leidžia gyventi taip, kaip patinka). „Vieniša“ mamytė gauna valstybės paramą gimus vaikui – čia neblogai. Visa bėda, kad tokia „šeima“ negali gauti bendros paskolos banke, nes neaišku, kas ją dengtų. Tai ir suka galvas seimūnai, kaip tokius susimetėlius gražiau pavadinti ir įteisinti.
O tėveliai, mamytės, ar pagalvojate, kokią moralinę žalą gudraudami darote savo vaikams!

Jadvyga BIČKUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto