Valstybės atkūrimo šimtajam jubiliejui mieste ir rajone netrūks įvairių renginių.
Gatvėje sutiktų mažeikiškių klausėme: ar jie ketina dalyvauti, minint šį jubiliejų, kokiomis emocijomis jį pasitinka ir apskritai, ar jiems svarbi Vasario 16-oji.
 Agnė Zubienė. Sigito Strazdausko nuotr. |
Agnė Zubienė, motinystės atostogose: – Kol lankiau mokyklą, kol nebuvo šeimos, aktyviai dalyvavau valstybinėse šventėse, joms skirtuose renginiuose. Net buvau įsijungusi į Šaulių sąjungos veiklą. Dabar tam lieka mažiau laiko. Aišku, dėl to patriotiškumas nenukenčia. Per televiziją pasižiūriu Vasario 16-ajai ir kitoms valstybės šventėms skirtus koncertus, laidas. Kartais, kai išeina, ir į čia vykstančius renginius nueinu. Kaip ir nemažai jaunų žmonių, buvau išvykusi uždarbiauti į užsienį. Be savo šalies, artimųjų ištvėriau tik savaitę. Ne visada materialūs dalykai yra svarbiausi. |
 Jurgita Lukošienė. Sigito Strazdausko nuotr. |
Jurgita Lukošienė, lopšelio-darželio auklėtoja: – Be abejonės, dalyvausiu Vasario 16-ajai skirtuose renginiuose. Kartu su savo mažametėmis dukrytėmis. Visada stengiuosi nepraleisti tokių švenčių. Na, gal ir yra Lietuvoje problemų, bet tai neturėtų trukdyti minėti Valstybės atkūrimo dieną. Svarbu nusiteikimas. Patiems reikia skleisti geras emocijas ir mažiau bambėti, tada ir pasaulis atrodys gražesnis. |
 Artūras Šilis. Sigito Strazdausko nuotr. |
Artūras Šilis, dirbantis pagal verslo liudijimą: – Labai džiaugiuosi, kad mūsų valstybė turi išsikovojusi nepriklausomybę, kad daugelis žmonių kokybiškai gyvena, turi komfortą, laisvę. Tai jeigu tik turiu galimybių, kartu su kitais švenčiu valstybei svarbią datą. Kodėl ne visi įvertina tai, ką turime, kodėl Valstybės atkūrimo diena jiems nesukelia jokių emocijų? Gyvenimas visų įvairus ir žmonės labai skirtingi. Tą pačią dieną oras visiems būna vienodas – tačiau vieni jį peikia, kiti – giria. Čia nuo mąstymo, norų priklauso. Vasario 16-osios proga noriu pasveikinti visus ir palinkėti visko gero, o svarbiausia – būti optimistais. |
 Petras Strazdauskas. Sigito Strazdausko nuotr. |
Petras Strazdauskas, senjoras: – Be abejonės, Vasario 16-oji – svarbi diena. Visada su žmona stengiamės dalyvauti vienokiuose ar kitokiuose renginiuose. Sudomino jūsų laikraštyje skelbta informacija apie šventinę automobilių koloną per miestą, reiks pasižiūrėti. Nepatenkintų žmonių visada buvo ir bus. Lietuva bloga tiems, kurie tingi dirbti. 45 metus dirbau vairuotoju, mūsų šeimai užtenka visko, pragyvename. Nežinau, kodėl žmonės Lietuvos išsižada. Jeigu jauni žmonės išvažiuoja užsidirbti, o vėliau tuos pinigus investuoja Lietuvoje, nėra blogai. Tačiau kiek kitaip vertinu tuos, kurie už pinigus „parsiduoda“ bet kokiomis sąlygomis. |
 Adelė Zvonkienė. Sigito Strazdausko nuotr. |
Adelė Zvonkienė, senjorė: – Mes abu su vyru esame dideli patriotai. Einame į visus renginius, į kuriuos tik spėjame. Kol pajėgsime, tol eisime. Nes tikrai širdyje jaučiame šventę, kad turime kitokią, laisvą, nepriklausomą Lietuvą. Važiavome į Vilnių ginti televizijos bokšto, dalyvavome žuvusiųjų per Sausio 13-ąją laidotuvėse, vyras budėjo. Šią Vasario 16-ąją minėsime Vilniuje, su sūnaus šeima. Negaliu klausytis tų žmonių, kurie kalba, jog sovietiniais laikais buvę geriau. Su siaubu prisimename kolchozo laikus. Buvo vargas, ubagystė, girtuoklystė. Baigusi Plinkšių žemės ūkio mokyklą, dirbau fermos vedėja, buvau jauna specialistė ir vos į kalėjimą neatsisėdau. Paskersdavo gyvulius, juos išparceliuodavo, o ant dokumentų man liepdavo pasirašyti. Visokio blogio, negerovių mačiau. Prisimenu, su tėvais kaime gyvenome – mažoje molinėje troboje. Tėvelis liepdavo mums, vaikams, klauptis, kad komunistai neateitų. Vis tiek atėjo. Kaip galima pamiršti tuos laikus? Džiaugiamės laisva Lietuva. Užauginome du vaikus, turime septynis anūkus, keturis proanūkius. Jų gyvenimas kur kas geresnis, negu tokiame amžiuje mūsų buvo. Manau, kad sugebėjome ir jiems įskiepyti meilę Lietuvai, išaiškinti pilietiškumo svarbą. |
 Algirdas Jukna. Sigito Strazdausko nuotr. |
Algirdas Jukna, taksi vairuotojas: – Kokios čia šventės, nes kaip visada teks dirbti (juokiasi). Tokia jau taksi vairuotojų dalia. Be abejo, esu prijaučiantis šiai dienai. Tačiau tarp mūsų keleivių yra visokių. Jeigu atvirai, tai daugiau pesimistų, viskuo nepatenkintų, burbuliuojančių. Tokiems valstybės šventės – ne šventės. |
