Gal jau laikas išdrįsti?

Pirmieji Seimo rinkimai nepriklausomoje Lietuvos valstybėje vyko 1920 metais, šalies istorijoje jie vadinami Steigiamojo Seimo rinkimais, o jų rezultatas – valstybės „vairas“ buvo liaudininko Aleksandro Stulginskio rankose, kuris ėjo ir Seimo pirmininko, ir (pagrindinio) valstybės vadovo pareigas.
Vis dėlto, pačių pirmųjų Prezidento rinkimų Lietuvoje, vykusių metais anksčiau nei Seimo, nugalėtojas – tautininkas Antanas Smetona. Nuo tų laikų praėjo nevisas šimtmetis, šalyje vyko Nepriklausomybės kovos, perversmai, sukilimai, pergyventas Antrasis pasaulinis karas, didieji trėmimai iš Lietuvos, šalis buvo nacių okupacinio ir sovietų komunistinio režimų auka. Nepaisant visų baisių dalykų, aprašytų istorijos vadovėliuose, kuriuos teko patirti to meto valstybės gyventojams/lietuviams, jų širdyse nenustojo plevėsuoti trispalvė, nedingo patriotiškumo ir meilės Tėvynei jausmas, o noras visam pasauliui paskelbti, kas yra ta maža šalis Europos viduryje, pavadinimu Lietuva, ir noras prisidėti prie jos tobulėjimo, vystymosi, bėgant laikui tik stiprėjo. Balsavimas rinkimuose – vienas iš daugelio to didžiulio noro išpildymo būdų.
Mūsų šalyje jau vyko 13 Seimo ir 12 Prezidento rinkimų, kuriuose balsavo tūkstančiai lietuvių. Teisę balsuoti rinkimuose, įtvirtintą 1992 metų lapkričio 2 dienos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, turi kiekvienas Lietuvos valstybės pilietis, jeigu rinkimų dieną jis yra peržengęs pilnametystės ribą.
Prabėgę bei ateinantys keleri metai – tai laikotarpis, kai visame pasaulyje, bet kokioje valstybėje, keičiasi kartos – į pasaulį su begaliniu noru jį keisti ir paversti malonesne, geresne vieta gyventi žengia jaunimas, kupinas naujų idėjų.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, pirmajame 2016 metų Seimo rinkimų ture balsavo 37,8 proc. jaunų žmonių. Tai įrodo, jog jaunam žmogui svarbi jo gyvenamosios šalies gyvenimo kokybė ir jis noriai prisideda prie jos gerinimo.
Šiuo metu vyrauja pusiausvyra tarp jaunesniosios ir senosios kartos, kuri pamažu užleidžia savo pozicijas, perduoda sukauptą patirtį, išmintį ir dalija patarimus jaunesniesiems, nes jų laikas senka. Laikas veikti jauniems ir veikliems žmonėms. O ką reikia daryti, norint nors kiek prisidėti prie geresnės ateities kūrimo? Mano atsakymas yra balsuoti. Kas iš to? Ogi tas, jog išreiškiant nuomonę bei atiduodant savo balsą rinkimuose suformuojama nauja Vyriausybė, padėsianti dabartinei kartai ir, žinoma, ateities kartoms, dar tik žengiančioms pirmuosius žingsnius pasaulyje.
Naujai suformuota Vyriausybė – tai kelias į geresnę išsilavinimo kokybę, tai kelias į labiau prieinamą ryšį/kontaktą su kitomis šalimis ar net žemynais. Nauja valdžia atveria kelią į platųjį pasaulį, kuriame slypi šimtai galimybių realizuoti, atrasti save, pildyti svajones ar pradėti jas kurti. Viskas priklauso nuo to, kiek užsispyrimo ir noro veikti turės žmogus, o balso atidavimas rinkimuose yra pirmoji pakopa geresnio gyvenimo link.
Norint kažką pakeisti, reikia ties tuo dirbti. Žmonės supranta, kad, norint numesti svorio ir turėti dailią figūrą, reikia pakeisti savo mitybą ir jos įpročius. Tai atrodo logiškai suprantama. Ta pati situacija ir su valstybe. Norint pakeisti savo valstybę, daryti ją patrauklesne vieta ne tik jos piliečiams, bet ir žmonėms iš kitų valstybių, reikia dirbti – dalyvauti rinkimuose, reikšti savo nuomonę, sekti naujienas ir nebijoti veikti. Tad linkiu išdrįsti ir savęs nebevaržyti!
Rugilė BALČIŪNAITĖ