Gydymo įstaigų vadovų atlyginimas nepagrįstai didelis

Sigitas KAKTYS. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

„Santarvė“ jau rašė, kad keičiasi viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovų darbo užmokesčio skaičiavimo metodika. Steigėjams, t. y. savivaldybių taryboms, prie pastoviosios atlyginimo dalies leidžiama nustatyti iki 40 proc. kintamąją dalį, kitaip tariant – priedą. Penktadienį mažeikiškiai politikai tars lemiamą žodį.
Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys pabandė savo įsakymu sureguliuoti sveikatos priežiūros įstaigų vadovų atlyginimą. Šį ketinimą reikėtų vertinti pozityviai. Tačiau kintamoji dalis, kurią turėtų tvirtinti Savivaldybės taryba, nebūtinai turi būti skirta.
Pagal dabartinius duomenis, viešosios įstaigos Mažeikių ligoninės direktorius nuo sausio 1 d. turėtų gauti 6210 litų pastoviąją atlyginimo dalį. Kitų viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovų atlyginimų dalis kuklesnė – šiek tiek per 3000 litų.
Lietuvos gydytojų sąjungos Mažeikių filialo taryba, vienijanti praktiškai visus rajono gydytojus, svarstė rajono viešųjų įstaigų vadovų kintamosios dalies atlygio nustatymo klausimą. Nuomonė pakankamai vieninga – vadovų darbo užmokestis ir šiuo metu yra nepagrįstai užaukštintas, keletą kartų didesnis nei gydytojų atlyginimas. Todėl kintamoji dalis turėtų būti arba nulinio lygio, arba skiriama ne didesnė kaip 10 proc. nuo pastoviosios atlyginimo dalies.
Šiuo metu Mažeikių ligoninės vadovui nustatytas atlyginimo dydis – 4,4 vidutinio įstaigos darbuotojų atlygio, viešosios įstaigos Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro – 3,6, viešųjų įstaigų Sedos ir Židikų pirminės sveikatos priežiūros centrų – 2,1, viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos centro – 3,5. Šių vadovų atlyginimas svyruoja nuo 8349 Lt iki 5135 Lt.
Gydytojų sąjungos nuomone, sveikatos priežiūros įstaigų vadovų atlyginimas galėtų būti maždaug 2–3 vidutiniai darbuotojų etatiniai atlygiai. Dauguma medikų, dirbdami už etatą, nesugeba išlaikyti savo šeimų, namų ūkių ir dirba iki dviejų etatų krūviu. Tai iškraipo atlyginimų sistemą ir tarsi rodo, kad medikai pakankamai neblogai uždirba.
Yra ir dar bent dvi aplinkybės dėl sveikatos priežiūros vadovų atlyginimų.
Valstybinė ligonių kasa šiais metais nuo 1 iki 0.89 lito sumažino bazinį koeficientą mokant už sveikatos priežiūros įstaigų suteikiamas paslaugas. Dėl sunkios valstybės ekonominės padėties gydymo įstaigos atitinkamu dydžiu gali negauti lėšų. Retorinis klausimas – „ar laikas nežinant ateities didinti ir taip pakankamai aukštus vadovų atlyginimus?“
Kitas klausimas – kaip atrodo sveikatos priežiūros įstaigų vadovų atlyginimai lyginant su kitais savivaldos lygmens vadovų atlyginimais? Tarkim, rajono Savivaldybės mero priskaičiuotasis atlygis kiek didesnis nei 4000 litų.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. sako, kad „kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą atlyginimą…“ Ar būtų galima teigti, kad sveikatos priežiūros įstaigų vadovų darbas yra sudėtingesnis bei turi būti geriau apmokamas nei savivaldybės mero ar kitų aukštesnio lygmens savivaldos viešojo sektoriaus vadovų?

Sigitas Kaktys
Gydytojų sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas