Rugsėjo 14–20 dienomis Lietuvos pašonėje vyko Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad 2017“. Šiandien prasideda Krašto apsaugos savanorių organizuojamos pratybos „Tvirtas skydas 6“. Aštuoniuose Lietuvos rajonuose, tarp jų – ir Mažeikių, kariai mokysis veikti kuo realesnėmis mūšio sąlygomis, treniruosis, kaip planuoti ir vykdyti gynybines operacijas jiems paskirtuose rajonuose.
Gatvėje sutiktų mažeikiškių klausėme, kaip jie reaguoja į įvairius karinius mokymus, ar gyvendami Mažeikiuose jaučiasi saugūs.
 Onutė. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Onutė, laikinai nedirbanti: – Aišku, informaciją apie karines pratybas tenka girdėti. Nesakyčiau, kad tai bauginimai. Tiesiog žiniasklaida nušviečia esamą situaciją. Tik gal kiek per dažnai ir per visus kanalus. Jeigu bus kokia tų pratybų grėsmė, tada ir pažiūrėsime. Man pačiai kol kas nėra tekę matyti Lietuvos keliais judančios karinės technikos ar karių pratybų. Ir nežinau, koks jausmas apimtų pamačius. Bet šiaip, gyvendama čia, Mažeikiuose, aš jaučiuosi visiškai ramiai. |
 Mindaugas PARGAUSKAS. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Mindaugas PARGAUSKAS, dirba Olandijoje: – Aš asmeniškai jaučiuosi labai saugiai. Visą laiką taip yra, kad žiniasklaida pagauna vieną temą ir ją gvildena per visus kanalus. Na, ir kai kuriems žmonėms gal pradeda atrodyti, kad gresia kažkokie pavojai. Mūsų didžioji kaimynė tokia jau yra – nuo senų laikų ją neva kitos šalys skriaudžia. Užtat ir mokosi, praktikuojasi, kaip atremti tuos išgalvotus puolimus. Tegul sau ir vykdo tas pratybas. O kad lietuviai pradeda matyti grėsmes ten, kur jų nėra, man truputį juokinga. Lietuva yra maža, neturtinga ir niekam nereikalinga šalis. Kita vertus, gerai, kad Lietuvoje sugrąžinta pradinė privalomoji karo tarnyba. Kažkoks pasiruošimas vis tiek turi būti. Niekada negali žinoti, kas laukia ateityje. Mano nuomone, paprastiems žmonėms neverta jaudintis dėl tų įsivaizduojamų grėsmių. |
 Viktoras. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Viktoras, statybininkas: – Neseniai grįžau iš Švedijos, todėl apie Lietuvos pašonėje vykusias karines pratybas „Zapad 2017“ nelabai ką ir žinau. Ten, kur dirbu ir gyvenu, Švedijoje, viskas ramu. Švedai tikrai dėl tokių dalykų sau nesuka galvos. Man ir pačiam nėra tekę matyti gatvėmis judančios karinės technikos, skraidančių karinių lėktuvų ar jausti kažkokios grėsmės. Kalbant apie tuos dalykus, bent jau kol kas jaučiuosi saugus. |
 Gražvydas KONTVAINIS. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Gražvydas KONTVAINIS, darbininkas: – Bent jau kol kas čia, Mažeikiuose, tikrai jaučiuosi saugus. Apie tuos vykusius ir dar ateityje vyksiančius karinius mokymus per daug negalvoju. Nors informacijos apie tai, žinoma, tenka išgirsti ir išvysti. Karinę techniką iki šiol irgi teko matyti tik per televizorių. Geriau būtų, kad neateitų tokia diena, kad pamatytume ją važinėjantis Lietuvos keliais, miestais ar kaimais. Manau, kad kariams įvairių mokymų reikia. Čia gal tiktų posakis: ruoškis blogiausiam, bet tikėkis geriausio. |
 Rimantė TENDZEGOLSKIENĖ. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Rimantė TENDZEGOLSKIENĖ, augina vaiką: – Jokių grėsmių kol kas nejaučiu. Nors vienaip ar kitaip, žinias apie įvairias karines pratybas seku, išklausau, domiuosi. Gerai, kad Lietuvoje atnaujinta privalomoji karo tarnyba. Mano nuomone, ji galėtų trukti net ir ilgiau nei tuos devynis mėnesius. Vaikinai šioje tarnyboje ne tik sustiprėja, suvyriškėja, bet ir įgyja karinių įgūdžių, žinių. Sakyčiau, mums, paprastiems žmonėms, reikia būti atidiems, domėtis tuo, kas vyksta aplink, tačiau išlikti ramiems, nepanikuoti. |
 Dalia POCIUVIENĖ. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Dalia POCIUVIENĖ, konsultantė: – Jokių grėsmių nejaučiu ir karinės pratybos man baimių nekelia. Nežinau, kaip jausčiausi, jei tektų pamatyti važiuojančią karinę techniką ar besitreniruojančius karius. Stengčiausi neišsigąsti. Tiesiog gyveni žmogus ir nežinai, kas bus, kaip bus ir iš viso, ar kas bus. Manau, bijoti karo yra lygiai tas pats, kaip bijoti vėjo ar kad ledo gabalas ant galvos nenukristų… Yra atsakingi už tuos dalykus valdžios atstovai, kariškiai. Jie tvarkosi, jie, tikėkimės, žino kaip elgtis. O kiekvienam eiliniam žmogui bijoti ir gyventi, mąstant apie tai, kas būtų, jeigu būtų, neverta. Paklauskime savęs, ar mes, eiliniai žmonės, galėtume ką nors pakeisti, jei bręstų karinis konfliktas… |
Tas kur dirba Svedijoje aplamai zino ka nors kas Svedijoje vyksta ir ka per zinias ten kalba.
Greiciausiai dirba kap babajus po 18 valandu ir geria likusias 6 varandas.
Svedai visada buvo ir tebera susirupine apie tai kas vyksta rytu europoje ir aplamai pasaulyje. Ziniose kalbama apie rusu pratybas ir zmones Svedijoje nera abejingi tam. Nesenai per zinias buvo rodomas reportazas is Lietuvos apie statoma tvora prie sienos su Kaliningrado sritim.
Tai kas statybininkam is Lietuvos neaktualu zmonems gyvenantiems Svedijoje yra labai aktualu.
viena glusa boba viduriuoja atsisedus ant ameriskos raketos tai visiems dabar begt apkasu kast?