Kalėdinis laikotarpis: vieni džiaugiasi, kiti – nelabai

Šisbeitauskas

Praėjusį šeštadienį mažeikiškiai buvo sužavėti pagrindinės miesto Kalėdų eglės įžiebimo švente. Žmonių čia suplūdo didelė minia – orai į pavakarę pagerėjo, tad stebėti, kas vyksta aikštėje priešais Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią, buvo vienas malonumas. O šventėje, kaip sako jaunimas, viskas buvo „čiki“: iki smulkmenų apgalvotas scenarijus, puikūs „Ledynmečio“ personažai, „gyvos“ žibančios ir šokančios eglutės ir, žinoma, puikus dainuojantis Kalėdų Senelis, kvietęs susirinkusiuosius linksmintis ir iš rajono Savivaldybės mero gavęs teisę miestą valdyti iki pat Trijų Karalių šventės.
Eglės įžiebimą palydėjo įvairiaspalvių fejerverkų lietus – tai akimirkos, kai, žiūrėdamas į dangų, aš kasmet pagalvoju, jog praeitin nusirito dar vieneri metai. Nežinau, kaip kitiems, bet man tos akimirkos būna ir liūdnos, ir linksmos – viskas taip greitai bėga prabėga, bet prieš akis – dar vienos Kalėdos, tad gyvenimas tęsiasi.
Žmones prie eglės šiemet pritraukė ir puikūs atlikėjai: lietuviškus, visiems žinomus šlagerius dainuojanti grupė „Dar“. Prieš jų energiją sunku atsilaikyti, tad minia kartu ir šoko, ir dainavo.
O dėl pačios eglės… Šiaip man jau nusibodo tas lenktyniavimas, aptarinėjimai, kieno žaliaskarė gražesnė. Juk jos paskirtis visai ne ta, tad koks skirtumas, kokiame mieste ar kaime ji puikesnė ar įdomesnė, – svarbiausia, kad ji yra, ir tai reiškia, kad atėjo dar viena graži žiemos šventė. Beje, šiemet turime tikrą mažeikietišką eglę, nes jos žaislai ne kokie nors, o prasmingi – juose esančiose nuotraukose galime apžiūrėti mūsų miesto ir rajono žymius pastatus, vietas. Man šiek tiek užkliuvo tik viena – kai kurie pastatai tikrai nėra išvaizdūs, tad ir žaislų, o juolab eglės, jie nepuošia. Tiems, kas tuos vaizdus rinko, derėjo pagalvoti apie jų estetinę išvaizdą – mūsų rajone tikrai yra išvaizdesnių pastatų, galėjusių tinkamai papuošti eglę.
Kažkas prisiminė, kad panaši eglė, tik, žinoma, su Palangos vaizdais, praėjusiais metais buvo mūsų kurorte. Ir vėlgi – koks skirtumas, svarbiausia, kad mums gražu. Ir sava.
Kaip ir žadėjau, vieną vakarą jau spėjau apsilankyti ir senamiestyje: toks įspūdis, esi kažkur kitame mieste – viskas žiba, tviska. Tik gaila, kad visu tuo džiaugiasi ten aplink gyvenantys žmonės, o išėjusių pasivaikščioti, atėjusių pasidžiaugti tomis grožybėmis nėra… Tad kol yra galimybė, vieną vakarą aplankyti senamiestį siūlau visiems Mažeikių gyventojams: nueikit, nusiveskit vaikus ir tikrai nesigailėsite – savaitgalį prie advento vainiko įsižiebs jau trečioji šio laikotarpio žvakė – iki Kalėdų liko vos viena gera savaitė.
Nežinau, gal šis pastebėjimas šiek tiek, kaip sakoma, ne į temą, bet antradienį parduotuvėje sutikau vieną seniai pažįstamą senamiesčio gyventoją, kuris papasakojo apie miesto kapinėse esantį nuniokotą ąžuolą – esą jis taip nugenėtas, kad iš medžio liko tik kamienas, tiksliau, nedidelė jos dalis.
Vyriškis stebėjosi, kaip galima tiek nugenėti sveiką medį, kad liktų tik jo imitacija: juk tam padaryti turėtų būti gautas leidimas, o šiuo atveju, vargu, ar toks yra – tai padaryta tik dėl patogumų – nėra šakų, vadinasi, nėra lapų, o jei jų nėra, rudenį nebereikia jų grėbti.
Mažeikiškis baiminosi, kad taip nepradėtų genėti visus kapinėse esančius medžius – tada jie atrodytų kaip vaiduokliai. O jei „valytojai“ dar įsisuktų į miesto gatves…
Grįžtant prie švenčių temos, norėtųsi pasidžiaugti pirmadienį Mažeikiuose „Eifelio“ prekybos centre vykusia amatų muge „Kurkime Kalėdų stebuklą kartu“, kurią jau daugelį metų organizuoja Mažeikių politechnikos mokykla. Mugėje buvo prekiaujama maisto ir kiek kitokiais rankų darbo gaminiais. Į šią šventinę prekybą moksleiviai pasikviečia ir savo draugus iš kitų ugdymo įstaigų. Ir kas svarbiausia – dalis pinigėlių, gautų už parduotas prekes, paaukota Mažeikių gyvūnų globos draugijai.
Tai tikrai sveikintinas pavyzdys – jaunimas mato toliau savo nosies ir naudos, suvokia aukos reikšmę ir prasmę, mokosi užjausti, padėti tiems, kam tokios pagalbos tikrai reikia. Ir nesvarbu, ar tai žmonės, ar mūsų draugai keturkojai.
Tikrai džiaugiuosi šia moksleivių iniciatyva ir gailiuosi, kad toks renginys organizuojamas tolokai nuo miesto centro – ne visiems pasiekti „Eifelį“ yra patogu, tad, rengiant tokią akciją, reikėtų pagalvoti ir apie pirkėjus. Manau, kad patogesnė mugės vieta būtų naudinga ir patiems jauniesiems prekybininkams: juk kuo daugiau lankytojų, tuo daugiau ir pirkėjų.
Kai kurių mažeikiškių pasipiktinimo tikriausiai vėl susilauks šiandien aikštėje prieš Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią prasidėjusi dviejų dienų kalėdinė mugė, į kurią kviečiami visi rajono gyventojai. Žmonės pyksta ne dėl didelių prekių kainų, o dėl vietos, kur ta prekyba vyksta – esą prie bažnyčios tokių dalykų neturėtų būti.
Mano galva, mugė bažnyčiai nė kiek netrukdo – atstumas iki jos nemažas. Kita vertus, nemanau, kad tokia mugė rengiama bet kur ir kam panorėjus, tam reikalingi įvairių instancijų, tarp jų ir bažnyčios, leidimai ar sutikimai. O jei pažvelgtume į praeitį – mugės ar turgūs visada vykdavo centrinėse miestelių aikštėse. Nei šalia vykstanti prekyba, nei čia įsikūrusios parduotuvės ar smuklės bažnyčiai netrukdė – vietos užtekdavo visiems. Svarbiausia laikytis tvarkos.
Toks prieškalėdinis laikotarpis – blizgučiai, šventinė prekyba ar kitokie niūrią tamsą paįvairinantys renginiai. Beje, vakar buvo minima Šv. Liucija, o ši diena dar vadinama Šviesos diena. Jos metu lietuviai nuo seno pradėdavo švęsti žiemos saulėgrįžą, nors iš tiesų tas laikotarpis yra gruodžio 21 – 22 dienos. Tad saulėgrįžos laukime ir mes – ji jau ne už kalnų.
ŠISBEITAUSKAS