Karščio neįveiksime, tad prie jo prisitaikykime

Šisbeitauskas

Gal pasirodysiu nešiuolaikiškas, bet noriu pastebėti – šiandien kalendoriuje pažymėta Tarptautinė orgazmo diena tikriausiai yra pati paslaptingiausia, labiausiai intriguojanti, o pats šis, net nežinau, kaip jį pavadinti – reiškinys, veiksmas ar veiksmų pasekmė, kol kas mažai aptariamas.
Apie tuos dalykus mūsų pakankamai uždara tauta dar nedrįsta garsiai kalbėti. Taip vadinamasis „antras galas“ dažnai tampa anekdotų tema, apie tai kalbame norėdami pablevyzgoti, o visokie artistai, komikai šia tema postringauja iš scenos, bandydami pasirodyti labai sąmojingi ir šmaikštūs. Tai jau kita tema, o aš noriu pamąstyti, kad šią dieną turėtume minėti visi, esantys ant žios Žemelės. Juk jei nebūtų šito vos ne tabu laikomo „orgazmo“, kažin, ar būtume išvydę šį pasaulį. Apie visokius dirbtinius apvaisinimus taip pat nekalbu, nes tai – kita tema… Taigi, kad ir kaip karšta būtų, nereikėtų manyti, kad šį šeštadienį kalbantieji apie orgazmą ir pažymintieji šią dieną perkaito nuo saulės. Galiausiai visa tai natūralu ir gyvenimiška, juo labiau, kad tai – mūsų gyvenimo pradžia.
O saulės netrūksta visą savaitę: jos pasigedau tik vakar anksti rytą ir nesupratau, kas atsitiko –sinoptikai nežadėjo orų permainų, kalbėjo, kad lietaus bus tik sekmadienį, tad ir liko neaišku, kas ten vakar rytą kur sujuko – beje, lietaus taip ir nebuvo.
Kad ir kaip ten būtų – karšti orai yra pagrindinė šių dienų aktualija, kuri paliečiama beveik visuose pokalbiuose: „Oi, nu jau tas karštis…“ ar „Ir kiek ta kaitra mus kankins?“. Toks jausmas, kad gamta nori mums kompensuoti ankstesnius vasaros nepatogumus. Ir priminti, kaip neseniai keikėme lietingus, vėsius orus ir vis dejavome: kada gi pagaliau ateis tikra vasara? Štai ir prisišaukėme.
Atšilus orams visi prašneko, kad prasidės grybų metas. Apie tai kalbėjau ir aš, bet miškuose su krepšiais ar kibirais pabuvoję mažeikiškiai nusivylė – grybų kol kas yra tik vienas kitas. O tie, kam pasisekė jų bent kiek rasti, fotografuoja ir krauna tų gėrybių vaizdelius į „Feisbuk’ą“, bet tokių nuotraukų dar nėra daug. Ir kas iš to – nei nuo tų nuotraukų pajunti burnoje grybų skonį, nei nuo jų pasunkėja skrandis. Tiesa, šviežių grybų jau teko ragauti. Skonis neapsakomas, o jei dar prikandi šviežiai raugintą agurką, jausmas tikrai geras.
Grybautojų miške tyko visokie pavojai – šiomis dienomis velniškas karštis, be galo daug erkių, nemaloniai nuteikia viena kita sutikta gyvatė.
Kiek teko kalbėti su žmonėmis, labiausiai bijoma tų mažyčių, sunkiai pamatomų padarų – erkių. Dėl jų daugelis ir neina grybauti. Kažkoks XXI amžiaus siaubas! Sovietiniais laikais ši problema kažkaip būdavo išsprendžiama – nupurškė miškus ir laukus kažkokiais chemikalais – ir viskas tvarkoje. Dabar, girdėjau, chemikalais žemdirbiai prieš rugiapjūtę purškia savo pasėlius, kad sunyktų piktžolės. Nupurškia, o paskui važiuoja kulti. Per radiją vakar rytą girdėjau, kaip kažkoks žmogelis bėdojo: paskui tie chemijos prisotinti grūdai virsta miltais, o mes valgome iš jų iškeptą duoną…
Nuo tų purškalų kenčiame ne tik mes, bet ir mūsų motina gamta – chemija žudo bites, ji patenka į vandenis, nuodija žuvis… Nežinau, kaip reikėtų sustabdyti tuos „šiuolaikiškus“ ūkininkus, iš to į radiją skambinusio žmogaus kalbos supratau, kad niekas jų negali kontroliuoti. Šiandien svarbiausia yra pinigėliai ir pelnas. O ką valgome mes, mūsų maitintojams yra „dzin“.
Grįžtant prie kaitros – laikraštyje skaičiau, kaip kažkoks išgama prancūzas, matyt, perkaitinęs smegenis, užkasė savo sergantį šunį į žemę gyvą, apkrovė akmenimis, kad jis neišsilaisvintų ir paliko tik lauke kyšančią galvą… Kai kažkas tą vargšą gyvūnėlį atsitiktinai aptiko, buvo praėję nemažai laiko, tad jis buvo visiškai nusilpęs – laimė, pavyko jį išgelbėti. Surado ir taip padariusį jo šeimininką. Gal pasirodysiu per žiaurus, bet tokį padarą, kitaip negaliu jo pavadinti, patį reikėtų gyvą iki galvos užkasti, apkrauti akmenimis ir palaikyti, kol pajus ir supras, ką buvo padaręs ir ką patyrė jo šuo.
Nežinau, kaip jūs, bet man, labai mylinčiam šiuos keturkojus, jų kankintojams norisi pačios didžiausios bausmės. Laimė, kad nesu koks prokuroras – gyvūnų kankintojams tikrai būtų ne pyragai.
O tokių yra ir pas mus. Birutės gatvėje mačiau prie būdos pririštą šunį – nuo plieskiančios saulės jis tikrai neturi kur pasislėpti, tad yra išsikasęs didžiulę duobę, kurioje ir tūno. Ketvirtadienį teko važinėtis po kaimus: apie pirmą valandą dienos, kai saulė svilino be gailesčio, laukuose ganėsi karvių banda, o aplink – nė vieno medžio ar krūmo. Ar tai ne gyvūnų kankinimas? Tokiais šeimininkais tikrai kažkas turėtų susidomėti ir juos pačius prieš saulę palikti aptvare – tegu pasigano… Yra tekę matyti žiemą per šalčius besiganančius galvijus, bet sako, kad tokia jų veislė ir šalčiai bei sniegas jiems nekenkia. O kaip reikia iškentėti tokius karščius – neįsivaizduoju.
Tiesa, yra ir žmonių, kuriems karščiai – nė motais, jie sako, kad plius trisdešimt jiems – pats tas ir jie jaučiasi kuo puikiausiai. Tiesa, vandens tomis dienomis daugiau geria ir jie. Kai karšta, su tuo vandeniu nuolat turėtume draugauti ir mes – jei ne jame plūduriuoti, tai bent jo gerti kuo daugiau. Sako, kad vandens trūkumo organizme mes gal ir nejaučiame, bet jei sunkėja galva, išdžiūsta burna, apima mieguistumas – tai pirmas ženklas, kad reikia gerti daugiau vandens. Dehidratacija pavojinga, tad geriau dažniau pavaikščioti į tualetą, bet nealinti savo organizmo.
Sulaukėme ir savaitgalio. Gal nesikankinkime eidami į miškus grybauti, rinkti uogų, prieš saulę dirbdami daržuose ar kur kitur? Dabar geriausia vieta – pavėsis, upė, ežeras ar kitoks vandens telkinys, tai ten ir ilsėkimės. Tik galvą nuo saulės prisidenkime ar į pavėsį įlįskime, kol ji aktyvi.
O darbai nepabėgs, grybų ar uogų visų nesurinksime. Blogiausiu atveju jų rasime parduotuvėse, kur veltui vėsina kondicionavimo sistemos…
Tad čiupkit saulės akinius, maudymosi kostiumėlius, skrybėles ar kepures ir – prie vandens. Gero ir šlapio savaitgalio!
sisbeitauskas@santarve.lt

One Reply to “Karščio neįveiksime, tad prie jo prisitaikykime”

  1. apas parašė:

    Geras straipsnelis.nors tik šiandien perskaičiau,nenorėdamas eiti į karštį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto