ŠISBEITAUSKAS
Neįtikėtinai įdomus buvo praėjęs savaitgalis: šeštadienį džiaugėmės puikiu, ramiu, šiltu oru, o sekmadienį iš namų išeiti neleido šaltas vėjas. Bet kas ėjo – ir išėjo. Pavakare Kultūros centras kvietė į koncertą. Kas jame apsilankė, tikrai nesigailėjo: pirmoje dalyje programą parodė modernaus šokio studija „Niuansas“. Mažeikiškiai šoko šauniai – žiūrovai jiems negailėjo plojimų ir palaikymo šūksnių.
Antrojoje koncerto dalyje scenoje karaliavo modernaus šokio ansamblis „Aura“ iš Kauno. Nežinau, kaip tą programą priėmė kiti mažeikiškiai, man viskas pasirodė visai nieko: nepriekaištingi šokėjų judesiai, puiki choreografija, gera muzika ir apšvietimas nuteikė iš tiesų jaukiai. Visa tai išvardijęs, neužsiminiau apie svarbiausią, mažeikiškius kiek nustebinusį dalyką – visas spektaklis vyko plunksnomis užlietoje scenoje. Ir kai šokėjai scenoje judėjo bent kiek intensyviau, to balto plunksnų sniego pūkai plūdo į salę. Kas norėjo, galėjo iš anksto pasirūpinti vestibiulyje dalijamomis medicininėmis veido kaukėmis. Tai gal buvo labiau įdomu vaikams, o aš nuo tų pūkų pasislėpiau po striuke. Nepadėjo – kitą dieną nuo megztinio vis dar rankiojau pūkus.
Pasibaigus koncertui, įspūdžiais dalijomės vieni su kitais. IR KĄ JŪS MANOT? Visą spektaklio nuotaiką sekmadienio vakarą pratęsė gamta – Mažeikiai buvo nukloti balto sniego, ne plunksnų, patalu. Kažkoks šokio spektaklio tęsinys. Tiesa, ne toks šiltas ir jaukus, o šaltas, vėjuotas ir snieguotas. Bet vis tiek nuotaika buvo puiki.
Per naktį gamta sniego negailėjo, tad pirmadienį einant į darbą reikėjo saugotis po sniegu likusio ledo ir šiaip slidžių šaligatvių. Kur buvo papilta druskos, šaligatviai nebuvo tokie pavojingi, o ten, kur sniegas spėjo sušalti ir niekas šaligatvių nepabarstė, jie virto čiuožykla. Ir kas ten galėjo tikėtis, kad žiema vėl sugrįš – taip šauniai ją išvarėme iš kiemo.
Dėl žiemos išvarymo šventės – Užgavėnių – teko girdėti skeptiškų nuomonių – esą nieko gero čia nebuvo, viskas, kaip ir kasmet, esą ir žmonių, ir kaukių nedaug buvo. Ir dar girdėjau, kad Akmenėje ši šventė daug įdomesnė buvusi. Tikrai su tuo nesutiksiu ir kaip kažkada ponas Bugailiškis Prūdas – atsakau, kad šiemet Užgavėnės buvo kaip tik įdomesnės: aikštė priešais Kultūros centrą vos talpino visus mažeikiškius, kaukėtų persirengėlių, gardžių blynų taip pat užteko, o programa tikrai sužavėjo gražiomis dainomis, šmaikščiomis kalbomis ir puikiu žmonių užimtumu.
O jei kalbėtume apie žiemos išvarymą ir Akmenę – ten sniego taip pat sočiai, o tai leidžia spręsti, kad nieko ten mandriau jos nevarė.
Mūsų didžiuosiuose prekybos centruose jau pasirodė naujojo derliaus daržovės. Šiemet jos kiek ankstesnės nei praėjusiais metais, tad tikriausiai už tai mes ir turime susimokėti – kainos didesnės nei buvo anksčiau. Ir niekam nė nepasiskųsi – nenori, nepirk. Bet iš tiesų norisi tos šviežienos: kad ir nelabai kvepia agurkais ar pomidorais, bet vis tiek šviežia. Moterėlės su savo daržuose užaugintomis daržovėmis prie prekybos centrų dar nesėdi, tad rinktis kol kas nėra iš ko.
Kad niekam negali pasiskųsti dėl Sedoje dingusio gatvių apšvietimo, pasakojo vienas šio miestelio gyventojas. Esą vakarais miestelyje anksčiau būdavo šviesu, mokiniai galėdavo saugiai vaikščioti į treniruotes, kitus užsiėmimus, sediškiai – į bažnyčią, o dabar kažkas nusprendė, kad apšvietimą vakarais reikia išjungti. Anksčiau dėl tokių problemų būdavo galima kreiptis į seniūną, bet kai jis išėjo į užtarnautą poilsį, niekas tos problemos nesprendžia.
Ši savaitė iš kitų išsiskyrė tuo, kad turėjome Tulpių šventę. Vyrai Kovo 8-osios proga dovanojo gėles, dažniausiai, aišku, tulpes, savo bendradarbėms, žmonoms, draugėms, pažįstamoms ir net nepažįstamoms. Šiemet be gėlių kažkodėl liko prie vairo sėdinčios mažeikiškės – kiek teko matyti, kitų miestų gatvėse patruliuojantys pareigūnai vairuotojas pradžiugino tulpėmis. Tokia tradicija anksčiau gyvavo ir mūsų mieste, bet šiemet jos kažkodėl atsisakyta. Gal policijos pareigūnai nubaudžia mažiau pažeidėjų, tad tulpių nebeturi iš ko nupirkti?
Bet į pavakarę tą dieną vis tiek buvo smagu matyti moteris su gėlėmis rankose. Gražu, kas tai paneigs? Kad ir kokių būtų kalbų, nuomonių apie šią šventę, ji pas mus gyva ir, ko gero, niekada nepasitrauks. Ir veltui nueis vieno Lietuvos piliečiu pasirašančio žmogaus pastangos – jo laišką aptikau savo elektroniniame pašte. Nežinau, kas šovė į galvą tam žmogui, kuo jam nusikalto moterys ir Kovo 8-oji, kad reikėjo pririnkti daugybę šią šventę juodinančios medžiagos ir išplatinti ją po visą Lietuvą. Matyt, žmogelis tikrai neturi ką veikti, tad ir užsiiminėja tokiais niekais. Kodėl turint laiko negalima užsiimti kažkuo gražiu, prasmingu, o ne knaisiotis po šiukšles ir jas platinti?
Rytoj minėsime Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Mažeikiškiai ta proga kviečiami pasimelsti naujojoje bažnyčioje, o paskui nueiti į šventinį koncertą kultūros centre – čia jų laukia nepakartojama „Kauškučio“ programa. „Kauškutiečiai“ tvirtina, kad atėjusieji tikrai nesigailės, juolab kad šią programą kūrė ir joje dalyvauja tiek dabartiniai, tiek buvusieji šio kolektyvo šokėjai, kaip jie save vadina – veteranai.
sisbeitauskas@santarve.lt
