Baigiantis 2015-iesiems ir žengiant per Naujųjų metų slenkstį, įprasta apmąstyti, kokie besibaigiantys metai buvo, ką svarbaus jie įnešė į mūsų gyvenimą.
Gatvėje sutiktų mažeikiškių klausėme, kokie jiems buvo praeinantys metai ir kokius svarbesnius įvykius jie išskirtų.
 Kazys KEKYS. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Kazys KEKYS, senjoras: – Man šie metai buvo normalūs, nors galėjo būti ir geresni. Galvodamas apie praėjusius metus, išskirčiau pinigų pasikeitimą – tai, ko gero, pats svarbiausias įvykis Lietuvai. Esu senjoras, šiek tiek sumažėjo pensija, tad kai ką reikėjo apriboti: nebegalima, kaip anksčiau, pinigų laidyti kiek nori, jau reikia pagalvoti, ką pirkti ir ko ne. Naujiems metams dar yra iš ko šio bei to nusipirkti. Kadangi dirbau naftos perdirbimo įmonėje, pensija gana nebloga – galėjo būti ir didesnė. Dabar ją po truputį kelia – po Naujų metų žadėjo dar pridėti aštuonis eurus, nors kainos kyla, kils gal ir dar daugiau. Esu žvejys mėgėjas, šiemet pagavau mažiau žuvų nei praėjusiais metais – pusę pagautų lydekų reikėjo paleisti, nes buvo per mažos – šiemet aplinkosauginius reikalavimus dar labiau padidino. Man tai yra svarbu. |
 Linas PUŠINSKAS. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Linas PUŠINSKAS, konstruktorius: – Metai kaip metai: buvo ir gerų, ir prastesnių dalykų. Kas tokio ypač reikšmingo buvo Lietuvai, negaliu labai spręsti, nes buvau išvažiavęs į užsienį. Į Švediją važiuoju jau ne pirmą kartą – sekasi gana neblogai, darbo yra. Euro įvedimas man nebuvo labai reikšminga naujiena. Pasižiūrėjus į kitas šalis, čia kiek kitokia kainų sistema. Pastebėjau, kad kai kurios prekės, kainavusios litais, dabar tiek pat kainuoja eurais, o atlyginimai Lietuvoje yra ne kokie. Man dėl to problemų nebuvo. Turiu šeimą, padedame vieni kitiems, tad viskas gerai. |
 Inga STEPONAVIČIENĖ. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Inga STEPONAVIČIENĖ, pedagogė: – Tai buvo bėgantys, skubantys, lekiantys, intensyvūs, pilni įvairiausių netikėtų, o taip pat ir įprastų dalykų metai. Į mūsų mokyklą jie atnešė daug naujų žmonių – pirmokų ir jų tėvų. Tai būrys linksmų, judrių mokinukų. Sakyčiau, tai buvo ir nenuspėjami, kaip ir visas gyvenimas, metai. Visai Lietuvai šiemet buvo svarbūs įvykiai Europoje – jie juk liečia ir mus. O jei individualiai… Jei žmogus esi veiklus, aktyvus, tai ir tie metai kupini įvairiausių nuotykių, švenčių, įvykių. |
 Justinas PETRAUSKAS. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Justinas PETRAUSKAS, ekspeditorius: – Man metai buvo puikūs. O dėl tų naujų pinigų – kai kam jų trūko, kai kam užteko. Kaip visada. Nepasakyčiau, kad euras – kažkas ypatinga. Tik tiek, kad viskas pabrango. Bet to ir reikėjo tikėtis. Naujiems metams kai ko nusipirkti dar pinigų yra, bet jau nebe tie laikai… Pastebėjau, kad išlaidų dabar daugiau. Ypatingi metai buvo gal todėl, kad, pamačius kainą eurais, tekdavo ją versti į litus. Aš ir dabar tebeverčiu. Kitaip neišeina. |
 Rasa NABAŽAITĖ. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Rasa NABAŽAITĖ, augina vaiką: – Man asmeniškai šie metai svarbūs tuo, kad padovanojo sūnų – koks didesnis džiaugsmas gali būti? Vien už tai ir reikia dėkoti praeinantiems metams – tai didžiausia dovana. Juolab kad tai mano pirmasis vaikas. Kitas dalykas – euro atsiradimas Lietuvoje: visi pajuto, kad gauna mažus atlyginimus, tad jie galėjo padidėti ir labiau. Pragyvenimas pasidarė daug brangesnis nei pakilo atlyginimai. Mes dar normaliai gyvename, kaip mama esu laiminga: padeda vyras, tad skųstis metais negaliu. Gyventi gal ir nėra visiškai lengva, bet įmanoma. |
 Dalia GRICIUVIENĖ. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Dalia GRICIUVIENĖ, mokymo dalies administratorė: – Man šie metai buvo nesėkmingi, bet savo bėdų nenoriu pasakoti. Šiaip gerai sekėsi darbe, geresnis nei pernai uždarbis. Šiemet „kandžiojosi“ naujieji eurai, nes labai sunku prie jų priprasti. Ir išleidžiu jų daugiau. Kaip sakoma, daugiau uždirbi, daugiau ir išleidi. Šiaip viskas gerai: anūkai sveiki, aš pati – taip pat, tad kuo čia skųsiesi? Į viską stengiuosi žiūrėti optimistiškai – nesu nei nusiminusi, nei nusiverkusi. |
