Panašu, kad vaistinės tampa vaistų prekybos centrais…

Kokie mūsų poreikiai traukia lankytis vaistinėse? Įsigyti vaistų ar apsipirkti? Kažkada mūsų mieste buvo viena vaistinė, kurioje buvo perkami pagal receptą gaminami vaistai. Dabar mieste turime gerokai per dešimt vaistinių.
O ar į vaistinę šiandien einama įsigyti tik vaistų? Kad į vaistinę užeitume nusipirkti kvepalų, kosmetikos ar dažų plaukams, reikėtų gerokai pasukti galvą, kad šautų tokia mintis. Logiškai mąstant, vien žodis vaistinė turėtų reikšti tai, kas susiję su vaistais. Lietuvių kalbos žodynas žodžio vaistinė reikšmę apibūdina taip – tai vieta, kurioje gaminami ir parduodami vaistai.
Ir kokia šiandien šios vietos paskirtis? Kaip statistika rodo, gydytojai pacientams išrašo ne po vieną receptą, o po kelis. Papildomai prie vaistų siūloma, o gal ir brukami įvairūs maisto papildai. Pastovėjus vaistinėje ir pažiūrėjus, kokiais kiekiais žmonės perka vaistus ir papildus, susidaro toks vaizdas, kad žmonės vaistus ir įvairius papildus vartoja tiesiog saujomis.
Kadangi vaistų pasirinkimas didžiulis, negali žmogau žinoti, kurie vaistai geresni, veiksmingesni, o gal ir mažiau kenksmingi. Tenka rekomendacijos teirautis vaistininko. Žinoma, labai džiaugiuosi, kad ten dirba profesionalai, su kuriais galima pasitarti dėl reikalingų vaistų. Tačiau didesnėse vaistinėse yra netgi darbuotojas, kuris konsultuoja, galima sakyti, grožio klausimais, jis negali nei patarti, nei parduoti medikamentų. Tada galvoju: turėtų dirbti ir psichologas – šiais laikais daugeliui vyresnio amžiaus žmonių reikia tik išsikalbėti, pasipasakoti apie ligas. Šis pasisakymas buvo su juoko prieskoniu. Yra tekę kalbėtis su vaistininke, kuri sako: grįžtu namo pavargusi ne nuo darbo, o nuo istorijų, kurias žmones pasakoja, atėję į vaistinę įsigyti vaistų.
Kaip jau minėjau, mūsų mieste yra ne viena vaistinė. Kartais pagalvoju, ar mes tiek sergame, ar tiek sergančiųjų turime? Kaip jos išsilaiko? Įvairūs maisto papildai taip pat plačiai brukami, o ar padeda, neįrodyta. Nekenktų prisiminti reklamos greitakalbę „pasitarti su gydytoju ar vaistininku“. Vieną naudingą faktą tikrai galima konstatuoti – toks apsipirkimas padeda atsikratyti pinigų.
Iš vaikystės atsimenu pagrindinį vitaminą C, tokie maži geltoni žirniukai. Ir buvome sveiki kaip ridikai. Užėjus į bet kurią šios dienos vaistinę, akys raibsta ir galva sukasi nuo pasiūlos gausybės: vaistai, higienos priemonės, kosmetika, akiniai skaitymui ir dar velniai žino ko ten pridėta į tas ilgas lentynas.
Jau ir iš patirties galiu pasakyti: keletą kartų užėjusi įsigyti vaistų, išėjau prisipirkusi – tikrai taip, prisipirkusi dar ir visai kitų prekių. Jei nebūtų reikėję vaistų, tas prekes būčiau pirkusi kitoje parduotuvėje ir galbūt gerokai pigiau. Nežinau, ar gerai, kad užėjus į vaistinę gali įsigyti ir kosmetikos bei dažų plaukams. Čia jau kiekvienam savo.
Šiandien yra ir dar viena naujovė, kad tam tikrus nereceptinius vaistus galima įsigyti ne tik vaistinėse, bet ir kitose mažmeninės prekybos vietose, pavyzdžiui, prekybos centruose, parduotuvėse ar degalinėse. Peršasi išvada: kuo daugiau perkame ir vartojame, tuo labiau siūloma. Gal greitu laiku vaistus ir maisto papildus vartosim vietoj deserto – kaip saldainius.
Mažeikiuose tos didžiosios vaistinės dar nėra tokios jau ir didelės, o jau didžiuosiuose miestuose – tai jau kone visas prekybos centras… Peršasi mintis, kad nuo tokios prekių pasiūlos ir gausos turėtų atsirasti ir vežimėliai, nes jau į rankas tiek vaistų ar prekių neprisigriebsi.
Prisiminus tuos laikus kai mūsų mieste buvo viena vaistinė, kurioje vaistų pasiūla buvo kukli, lyginant su šios dienos pasiūla, galima sakyti, kad tada pasirinkimo visai nebuvo. Šiandien vienam skausmui ar ligai gydyti yra po keletą medikamentų. Neretas atvejis, kada pirmas rekomenduotas medikamentas nepadeda, rekomenduojamas kitas ir taip bandymo metodu ieškome to, kuris padėtų pašalinti priežastį ar ligą. Žinoma, bandymai vyksta už paciento, pirkėjo pinigus.
Tai kas šiais laikais pasidarė? Gal daromės labai ligoti? Kodėl vaistinės tampa vaistų prekybos centrais? Kodėl esant tokiai vaistų pasiūlai sergančiųjų nemažėja? Manau, kad vaistinė turi būti vaistinė, prekybos centras – prekybos centras. Ir kiekvienam perkančiam vaistus reikėtų pagalvoti: ar tikrai toks kiekis vaistų jam reikalingas ir ar bus naudingas? Dažnai būna, kad visos vaistų pakuotės nesuvartojama, o pinigai išleisti, o kitą kartą vėl šuoliuojame į vaistinę. O gal uždaras ratas – kuo daugiau sergame, tuo daugiau vartojame, kuo daugiau vartojame, tuo daugiau ir sergame? Kas žino? Aišku viena: reikia saugoti ne tik sveikatą, bet ir išleidžiamus pinigus.
Aušrinė DOWN