Šisbeitauskas
Nežinau, ar Mažeikiuose atsirastų žmogus, kuris ryžtųsi suregistruoti visų mieste vykdomų renovacijų: gatvių, skverų, parkelių, namų, trūkumus. Jų, kur tik bepažiūrėsi, begalės. Gal jie ne tokie dideli, gal net smulkmenos, bet juk iš jų ir susidaro gyvenimas. Taigi, ir mūsų visų gerovė. Jei kas nuolat skaito mano mintis, žino, kiek aš jų, padedant jums, mieli mano skaitytojai, jau išsakiau. Ačiū jums.
O štai dar vienas pastebėjimas, kurio objektas – sparčiai Laisvės gatvėje renovuotas trijų aukštų gyvenamasis daugiabutis namas, kurio pirmame aukšte įsikūrę bankas, žuvies, pyragų parduotuvės, akinių salonas. Renovacija atlikta greitai, namas iš tiesų išgražėjo ir papuošė centrinę senamiesčio gatvę, bet pastebėjau vieną „bet“… Kelias savaites prie to namo, virš šaligatvio, tai yra virš pėsčiųjų galvų, tabalavo kažkodėl palikti nebaigti tvirtinti lietvamzdžiai. Gal ne visi praeiviai pakeldavo galvas ir juos pastebėdavo, bet, pučiant stipresniam vėjui, jie taip blaškydavosi, kad, atrodė, tuoj tuoj ims ir nukris. Neduok, Dieve, ant kieno nors galvos. Man, kiekvieną vakarą pro ten einant, tikrai būdavo nejauku. Ketvirtadienį žiūriu – vietoj tų tabalų atsirado gražūs, šiuolaikiniai lietvamzdžiai. Ačiū Dievui, viena grėsme mažeikiškiams liko mažiau.
Jei kam kyla klausimas, kodėl aš tuo pavojingu šaligatviu vaikštau, kaip tas kažkada per televiziją rodytas patriotas Prūdas Būgailiškis, atsakau: tuoj už to namo yra autobusų ir „mikriukų“ stotelė, o man, garbingo amžiaus žmogui, pėsčiomis vaikščioti į mikrorajoną jau per sunku. Todėl ir naudojuosi visuomeniniu transportu.
Beje, apie autobusų stoteles. Ten, kur laukiu autobuso aš, jos dar nėra. O kažkada buvo. Ir visai nebloga: šiuolaikiška, su suoliuku ir užuovėja, stogine, apšviestu reklamos stendu. Negi ją Laisvės gatvės rekonstruotojai ėmė ir išmetė? Jos tikrai dar būtų tarnavusios ne vieną dešimtmetį. Ar ir jas ruošiamasi keisti naujomis, kaip tai jau daroma Žemaitijos gatvėje? Pamatęs pirmąją stotelę prie IKI prekybos centro, supratau, kad ji nieko nesiskiria nuo iki tol buvusių. Tad kam be reikalo švaistyti pinigus?
Tas pirmasis Žemaitijos gatvėje prieš dvi savaites pastatytas paviljonas tikrai pradžiugino keleivių širdis. Bet juo džiaugtis keleiviai kol kas gali tik vienoje vietoje. Kažkaip lėtai tos statybos vyksta: viena per dvi savaites. Negi tai toks sudėtingas statinys, kad jam sumontuoti reikia tiek daug laiko?
Mintyse suskaičiavau, kad jų Žemaitijos ir Skuodo gatvėse turėtų atsirasti bent devyni, ir jei jie bus statomi taip lėtai, tai jų statybai prireiks vos ne pusmečio. Lieka tik tikėtis, kad statybininkai įgis daugiau patirties ir keleiviams patogumų suteiks daug greičiau.
Visus tuos darbų atlikimo grafikus, jų kokybę, kiek suprantu, turėtų kontroliuoti rajono Savivaldybės specialistai. Bet jiems, matyt, mažiausiai rūpi, kas, kaip ir kada mieste daroma. Ir kokia čia gali būti sparta, jei net kai kurie Savivaldybės administracijos skyriai dirba taip lėtai (arba išvis nedirba), kad tikriausiai galėtų lenktyniauti su vėžliais.
Netgi Savivaldybės internetinis puslapis apmiręs, lyg savivaldoje nieko nevyktų – išskyrus Savivaldybės tarybos komitetų posėdžius ir dar kokius renginukus.
O per vieną Savivaldybėje vykusį posėdį akmenukas nukrito į dar vieno skyriaus daržą: trūksta informacijos apie mieste ir rajone vykstančius sporto renginius. Štai savaitgalį Mažeikiuose vyko tikrai neeilinis renginys – kone futbolo sirgalių suvažiavimas, kuriame dalyvavo futbolininkų ir jų gerbėjų net iš kitų šalių, o mažeikiškiai ir žiniasklaida apie tai nieko nežinojo. Nemanau, kad šis renginys buvo kažkoks slaptas ir jo organizatoriai nebūtų norėję, kad susirinktų daugiau žiūrovų.
Vieni nesusipratimai, ar ne? O štai ir dar vienas.
Gerokai prieš Kalėdas buvo paskelbta, jog gražiai, šventiškai savo įstaigas, daugiabučius ir individualius namus pasipuošę gyventojai ir šeimininkai bus įvertinti ir apdovanoti. Žmonės stengėsi, puošėsi, įdėjo nemaža darbo ir lėšų, kad sužibėtų, būtų originalūs, išsiskirtų iš kitų. Bet kai kas nusivylė rajono valdžios įvertinimu: gražiausiai pasipuošusieji buvo apdovanoti rajono Savivaldybės mero padėkos raštu. Visi vienodai. Kas tas padėkos raštas? Šiais laikais jų galima prikepti tiek, kad užtektų kiekvienam mažeikiškiui. Juk investuota buvo daug daugiau: širdies, pastangų ir, žinoma, pinigėlių…
Ir pabaigai – linksma istorija apie nesusipratimus kasdieniame gyvenime. Mėgstantis sveiką, ekologišką produkciją vyriškis pasakojo, kad ir arbatas jis geria ne bet kokias, o pirktas vaistinėje. Žmogus įsitikinęs: jei jos čia parduodamos, tai turi būti organizmui naudingos. Ant pakuotės išvydęs užrašą „Vaistažolių arbata“, o po juo „Medetkų žiedai“, pagalvojo, kad reikia išbandyti ir šį gėrimą. Kelias dienas jos ragavęs mano pažįstamas kažkodėl nesidžiaugė jos skoniu. Tada ir nusprendė paskaityti, kas ant pakuotės parašyta smulkesnėmis raidėmis. O ten juodu ant balto parašyta, kad ta „arbata“ yra skirta išoriniam vartojimui, užplikius pakelių turinį, skystis naudojamas kaip uždegimą slopinanti, žaizdų gijimą skatinanti medžiaga.
Tad būkite budrūs ir negerkite bet ko, net pirkto vaistinėje.
sisbeitauskas@santarve.lt
