Audronė MALŪKIENĖ
Praėjusiais metais Seime buvo surengta konferencija „Kaip mums išlikti? Ar įmanomas nacionalinis susitarimas, kad Lietuva neišsivaikščiotų?“. Jos organizatoriai – Seimo Migracijos komisija, Lietuvos mokslų akademija ir nevyriausybinės organizacijos.
Priimtoje rezoliucijoje konstatuota, kad „valstybė ilgiau negu dešimtmetį išgyvena gilią demografinę krizę, kuri reiškiasi labai įvairiomis mūsų šalies gyventojų savinaikos ir degradacijos formomis“ (tarp buvo jų įvardyta ir masinė emigracija – A. M.); „Lietuvos Respublika užima vieną iš aukščiausių vietų tarp Europos Sąjungos valstybių narių pagal emigracijos mastą, todėl dėl neatsakingos šių procesų valdymo politikos Lietuva yra įspėta Europos Komisijos“; „Lietuvoje nėra pajėgiančios subalansuoti emigracijos ir imigracijos procesus valstybės institucijos“.
Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūloma „emigraciją ir demografinę krizę pripažinti viena iš valstybės valdymo problemų, lemiančių spartų tautos nykimą, ir reemigraciją bei demografinės būklės normalizavimą paskelbti prioritetiniu nacionaliniu klausimu, kurį būtina nedelsiant spręsti“.
Jau daugiau nei dešimtmetį partiniuose priešrinkiminiuose pažaduose skaitome, kad bus sudarytos sąlygos emigrantams sugrįžti į tėvynę. Tiesa, kaip tai bus sudaroma, subalansuojama – niekas nepaaiškina.
Mūsų rajono gyventojos istorija gali paliudyti, kad tie pažadai vienkartiniai – kaip ir bet kokios didelių rinkimų pakuotės.
Moteris po gero dešimtmečio, praleisto Jungtinėje Karalystėje, nusprendė grįžti namo. Ėmė tvarkytis senelių sodybą, galvoti apie nuosavą verslą, nudžiugino tėvus ir kitus artimuosius. Teoriškai turėjo nudžiuginti ir Lietuvos valstybę.
Deja, deja. Tuoj paaiškinsiu, kodėl dūsauju.
Verslas – procesas, kurio pėsčiomis nesuvaldysi, tad moteris nutarė pasikeisti baigiantį galioti vairuotojo pažymėjimą. Nuvyko į „Regitrą“ ir sužinojo, kad pagal dabar galiojančius įstatymus ji turinti… pusmetį pagyventi Lietuvoje, o po to pusmečio – jau gali kreiptis ir dėl dokumento.
Tėvų, artimųjų ir politikų raginta namo sugrįžti tautietė nesupranta: kodėl jai, šalies pilietei, taikomi tokie apribojimai, kodėl ji turi pusmetį vaikščioti po gimtinę pėsčia ir taip įrodyti, kad yra galutinai apsigalvojusi emigrantė.
Pasirodo, „Regitros“ siūlymas lietuviui pagyventi Lietuvoje – rimtas dalykas. Naujovė priimta 2016 metų kovo 1 dieną, įsigaliojo nuo kovo 2 d., kai tuometinis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis savo įsakymu pakeitė Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisykles.
Antrajame taisyklių punkte atsirado papildytas apibrėžimas, kas yra pareiškėjas, norintis pakeisti tą jam svarbų dokumentą: „Pareiškėjas – asmuo, kuris kreipiasi dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo ir kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje“.
O jei jau „pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta nebuvo ar nėra deklaruota Lietuvos Respublikoje bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais“ jis turi „Regitrai“ pateikti „dokumentą (-us), kuriuo (-iais) patvirtinamas gyvenimo Lietuvos Respublikoje bent 185 dienas per kiekvienus kalendorinius metus arba studijavimo ar mokyklos lankymo Lietuvos Respublikoje ar užsienyje, arba apibrėžtos trukmės užduoties atlikimo užsienyje, arba darbo užsienyje ir nuolatinio grįžimo į Lietuvos Respubliką dėl asmeninių ryšių, arba atvykimo arba grįžimo nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką dėl asmeninių ir (ar) darbo ryšių faktas“.
Gal ir buvo galima ginčytis, ieškoti spragų, kitokių galimybių. Bet moteris suprato taip, kaip jai buvo pasakyta: kad be 185 dienų, praleistų Lietuvoje, pažymėjimo jai niekas neduos.
O darbdaviai iš Jungtinės Karalystės vis skambino, domėjosi, kaip jai sekasi gimtinėje, gal norėtų sugrįžti emigracijon ir gauti dar didesnį atlyginimą… Praėjus mėnesiui, kitam patriotiškai nusiteikusi kraštietė nutarė ilgai sėkmės nebandyti – paviešėjo pas tėvus, gražiąsias šventes kartu praleido, pasižvalgė po gimtinę, o rytoj išskrenda į Londoną. Neribotam laikui.
Tiesa, išvyksta ne viena – prigriebė dar vieną emigrantę, taksų veislės Bitę. Jai pasą išvykti iš šalies institucijos išdavė be didelių kliūčių.
Nieko nuostabaus – išvažiuojantiesiems vis dar nereikia sukti galvos, kaip subalansuoti emigracijos ir imigracijos procesus. Tik nusipirkti bilietą.
