Redaktoriaus skiltis: Prieš šokdami per griovį…

Audronė MALŪKIENĖ. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Visi žino, kaip mums geriau. Svarbiausias dalykas – mums to nežinoti. Nes jei žinosime, gali kilti visokių abejonių, pesimistinių nuotaikų, gali pablogėti sveikata, darbingumas, susijaukti emocinis ir intelektinis fonas… Tad ir pokyčiai, kuriuos numato svarstyti Seimas, pavadinti mistiniu vardu  – Socialinis Modelis, yra skirti mums visiems, bet žinomi tik išrinktiesiems. Tiems, kuriems pakaks jėgų visa tai išanalizuoti, suprasti, priimti.
Mus pasiekia tik du prieštaringi argumentai: a) įstatymų pataisų paketas –  mūsų pačių naudai; b) tai šių laikų darbinės baudžiavos pradžia.
Pats Modelis toks sudėtingas, kad retas kuris ryžtasi analizuoti visus numatomus pakeitimus. Kas mums lieka? Pasitelkti nuojautas ir ankstesnių valdžios „modeliavimų“ patirtus rezultatus.
Arba vadovaujantis klasikinio detektyvo principais, suformuluoti vienintelį klausimą: „Kam tai naudinga?“
Darbdaviai užtikrina: geras dalykas tas Socialinis Modelis. Vadinasi, jiems naudinga tai, kas visuose pakeitimuose surašyta. Vyriausybė skuba kuo greičiau patvirtinti Modelio paketą – vadinasi, tame pakete yra nemažai jai naudingų dalykėlių.
Eiliniai darbuotojai kartu su profsąjungomis rėkia, jog į darbo rinką grįžta baudžiavos laikai.
Kaip neinformuotam piliečiui suvokti, kas teisus?
Socialinio modelio „byla“ TV ekranuose nagrinėjama dažniausiai iš vienos pusės – štai savo ausimis girdėjau, jog darbo rinką suaktyvins galimybė greitai atleisti žmogų iš darbo. Kaip? Ogi darbdavys nebebijos priimti darbuotojo, žinodamas, kad rytoj pat gali jį atleisti. Įdomu, ar iki šiol bijojo? Nepriėmė žmogaus į reikiamą vietą iš tos baimės – ir pats dirbo? Bijodamas gamino, teikė paslaugų mažiau nei galėjo ir buvo pelninga? O gal iš tų, kuriuos priėmė „visiems laikams“, spaudė paskutinius syvus, nes jei jau jų negali „staigiai“ atleisti, tegul ataria?
Visos apklausos ir tyrimai iki šiol liudijo, kad lietuviai labai darbštūs. Dabar aiškėja, kad lietuviai dirba per mažai – per daug ilsisi, mini visokias nereikalingas šventes, jų proga vartoja pernelyg daug spirituotų gėrimų… Kita statistika praneša, kad lietuviai penkias savaitės dienas dirba darbdaviams, o likusias dvi – šeimai. Kad namus remontuoja, daržus kasa kiekvieną laisvą nuo darbo minutę. Dėl to anksti pasiligoja ir tampa nebeįdomūs darbo rinkai…
Įdomi mintis – gal pailginta darbo savaitė ir sutrumpintos atostogos atgrasys tautiečius nuo papildomų užsiėmimų – vietoj kvailų norų lubas dažyti ar bulves vagoti liks tik siekis laisvalaikiu pirktis daugiau buteliukų ir kuo daugiau akcizo valstybei mokėti?
Kita „detektyvinė“ mintis – apie dūmų uždangą. Oficialiai skelbiama, kad Socialinis modelis – tai gudriems mokslininkams Vyriausybės užsakytas patobulinti teisės aktų paketas, apimantis Darbo kodeksą, Užimtumo, Valstybinio socialinio draudimo, Pensijų socialinio draudimo įstatymus bei kitus mūsų darbą ir socialinę apsaugą reglamentuojančius teisės aktus.
Kol kas protestuojama tik prieš vieno kodekso pakeitimus. Kas žino, kokie kiti pakeitimai? Kas juos matė ir analizavo?
Tai aš ir sakau: gal tas keičiamas Darbo kodeksas – tai tik žiedeliai, o patys rūgščiausi vaisiai slypi kituose dokumentų aplankuose? Gal reikėtų sukrusti ne tik dirbantiems, bet ir segantiems, gimdantiems, vaikus auginantiems, pensijas gaunantiems bei kitiems piliečiams?
Po mitingo sužinojome, kad vien Darbo kodekse yra planuojamų keisti 260 punktų – ir tik 60 iš jų yra suderinta su profsąjungomis. O kiek punktų ir kieno naudai pasikeis kituose įstatymuose?
Ak. Kuo toliau į girią, tuo arčiau išminties. Rodos, dar Ciceronas sakė, kad Sokratas todėl ir buvo išmintingas, kad nemanė žinąs, ko nežinojo.
Lieka tikėtis, kad ta išmintis ir siekis nežinoti mūsų nenuves į kokią nors socialinio gyvenimo tankmę. Jei bus blogiau mums, o geriau kažkam kitam, dar galėsime pasiguosti, kad mus eilinį kartą „išgelbėjo“. BVP didės, verslas skaidrės ir tvirtės, valstybės, „Sodros“ ir Ligonių kasos biudžetai gaus daugiau pajamų, o mums skirs mažiau išlaidų. Susibalansuos proporcija tarp dirbančių ir visokias lengvatines išmokas gaunančių asmenų. Mūsų šalyje bus mažiau ilgai triūsiančiųjų ir neaktyviai streikuojančiųjų – visa tai perkelsime į kitas rinkas. Senutėje Europoje dar yra vietų, kur  galima draugiškai iš širdies pastreikuoti ir turiningai pasiilsėti.
Nors… Neperšokę per griovį negirkime dienos be vakaro. Pagyvensime – pamatysime. Iki šiol pas mus rezultatai pasimatydavo labai greitai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto