Redaktoriaus skiltis: Trylika savaičių

Audronė MALŪKIENĖ

Trylika savaičių užsitęsęs karantinas baigiasi. Gyvenimas tęsiasi, viskas pamažu grįžta į įprastas vėžes. Mes pailsėjome nuo aplinkos, aplinka pailsėjo nuo mūsų. Kai kas sako, kad net gyvūnai tapo drąsesni, nes gana ilgą laiką žmonėms nerūpėjo. Gatvės buvo švaresnės, oras gaivesnis, veiksmas persikėlė tarp keturių sienų. Ugniagesiai džiaugiasi: tiek mažai gaisrų buvo bemaž prieš du dešimtmečius. Policininkai pastebi: žmonės, uždaryti namuose, ne visada elgėsi žmoniškai, alkoholio ir smurto pakako. Bet, manau, pastarieji dalykai – ne karantino, o nusistovėjusio gyvenimo būdo problema.
Mes visi, dar šią savaitę gyvenantys karantino sąlygomis, neturime užmiršti – valstybės lygio ekstremalioji situacija išlieka, tad ir galimybių, esant reikalui, taikyti įvairias priemones valdžia turi.
O jų ir reikia, manau. Tai vienur, tai kitur vis dar plyksteli viruso židinys. Šalyje turime 312 sergančių žmonių, 1302 pasveikusius. Ir 80 mirčių. Kaip medikai teigia, 9 iš jų buvo užsikrėtę koronavirusu, bet mirė dėl kitų priežasčių.
Mažeikiai iš trylikos savaičių suvaržymų ir susivaržymų išeina su nedideliais nuostoliais. Mūsų sergamumas koronaviruso infekcija mažas – 2 atvejai, tenkantys 100 tūkst. gyventojų. Mažas jis lyginant su Vilniaus rajono savivaldybe (30) ar net Skuodo rajonu (6,2) ir dar keliomis savivaldybėmis, kuriose sergamumas yra didesnis nei vidutinis šalyje (3,4) ir visą šią savaitę vyks intensyvus profilaktinis testavimas.
Vis tik manau, tuos, kurie asmeniškai susidūrė su tiesioginiu viruso pavojumi, bendra statistika ne tiek ir jaudina. Mūsų asmeninės bėdos, nerimas ir išgyvenimai yra svarbiausi. Laimė, penki užsikrėtę žmonės jau senokai pasveiko. Vieną gyvybę koronavirusas nusinešė. Šiuo metu rajone yra vienas šia infekcija sergantis žmogus. Taip teigiama virtualiame koronaviruso infekcijos (COVID-19) žemėlapyje.
Mūsų savivaldybė ir ligoninė ruošėsi pasitikti COVID-19 infekcijos grėsmes, tad kiekvienas tyrimas ir neigiamas atsakymas medikams, socialiniams darbuotojams, pedagogams, o galiausiai – ir visiems nerimo apimtiems žmonėms buvo maža pergalė ir didelis džiaugsmas. Išlikome sveiki. Tuo metu atrodė, kad kitos ligos pasitraukia. Deja, kaip aiškėja, jos tik pasitraukė iš mūsų akiračio pirmojo plano. Medikų pagalbos reikėjo, reikia ir reikės. Tikėkimės, kad kiekvienas jos sulauksime ir be Sveikatos ministro „pasiūlytų“ finansinių ar kitokių sankcijų.
Vietos valdžia taip pat sparčiai atsigauna iš karantininio letargo. Svarsto, kad buvo gerai ir kas blogai padaryta. Net operacijų centrą suformavo ir jo vadovą paskyrė, darbo grupes surinko, kurios nuo šiol rūpinsis ekstremalios situacijos „aptarnavimu“: administravimu, materialiu aprūpinimu, apgyvendinimu, maitinimu ir transportavimu, visuomenės informavimu.
Visi puikiai suprantame, kad koronavirusas gali nepaklusti nei vyriausybės, nei „ekstremalų“ sprendimams: mes – sau, jis – sau. Šiokių tokių sąsajų, žinoma, yra. Juk ne šiaip sau Lietuva sveikinama kaip ES šalis, neblogai susitvarkiusi su COVID-19 infekcijos grėsme.
Mažeikiai, manau, taip pat jau galėtų priimti sveikinimus. Rizikos faktorių buvo pakankamai, tačiau jie nepasireiškė. Kas žino, ar dėl mūsų pačių žemaitiško atsargumo, ar dėl vadovavimo, ar dėl paprasto atsitiktinumo. Ir gamyklos remontai, ir tranzitiniai darbininkai, ir izoliuotųjų kiekiai…
Nors ne visi dar gali be rūpesčių vaikštinėti po Mažeikius, laisvė ir įprastas gyvenimas vis arčiau ir arčiau. Džiaukimės juo, tik neužsimirškime.
Audronė MALŪKIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto