Šisbeitauskas
Tikiuosi, kad praėjusį savaitgalį neblogai pailsėjot, o per besibaigiančią darbo savaitę nelabai nusiplūkėt. Buvęs savaitgalis man pasirodė kažkoks ramesnis, nes nereikėjo eiti į jokius renginius – jų organizatoriai leido mums kiek atsipūsti.
Tiesa, tikriausiai kai kam neblogai nervus pagadino vykęs „Eurovizijos“ finalas. Dėl jo rezultatų nė kiek nesistebiu, nes šis konkursas jau ne pirmus metus stebina savo baigtimi – laikas būtų prie to priprasti. Ir jau seniai kalbama, kad „Eurovizijai“ nelabai reikia jausmų ar nuoširdumo – pirmumas čia atiduodamas paviršutiniškam šou. Ir šiemet konkurso pirmosios vietos skirtos atlikėjoms, demonstravusioms, kaip kažkas išsireiškė, madas ateinančios vasaros sezonui.
Per tą savaitę nuo „Eurovizijos“ baigties mano mintys ir pyktis kažkaip atlėgo – jei būčiau rašęs iškart po konkurso, ko gero, tekstas būtų su pypčiojimais – tikrai buvau supykęs. Ir ne todėl, kad mūsų Ieva nepateko į geriausiųjų dešimtuką, o dėl keisto žiūrovų balsavimo – šį kartą komisijos vertinimas man pasirodė objektyvesnis, o žiūrovai balsavo už savo kaimynus, gimines ir dar kažką. Aišku, galima ginčytis iki nukritimo ir dėl pirmos vietos laimėtojos – kas, kad ji kažką, kaip dabar madinga sakyti, transliavo, bet užtat kaip transliavo – man tai pasirodė didžiulė beskonybė. Ne veltui praėjusių metų nugalėtojas Salvadoras Sobralis prizą savo kolegei įteikė be jokio džiaugsmo, o kaip vykdydamas pareigą – esą, ką jau darysi, kad taip reikia…
Žodžiu, palikim tą nesusipratimą ramybėje ir eikim prie mums artimesnių dalykų. Kodėl klausiau, ar nebūsite pavargę per savaitę? Ogi todėl, kad rytoj – jubiliejinė, jau dešimtoji, Gatvės muzikos diena. Kaip sako jos įkvėpėjas Andrius Mamontovas, Mažeikiai yra tarp šios dienos organizatorių lyderių, ir tuo tik galime džiaugtis. O šiemet numatyta tikrai didžiulė šios dienos programa, prasidėsianti nuo pusiaudienio ir pasibaigsianti tik vėlai vakare, – senamiesčio parke savo meną demonstruos miesto gatvės gimnastai, paskui dar laukia renginys muziejuje.
Beje, į šią muzikos šventę žada suvažiuoti ir kitų miestų bei miestelių muzikantai – į tai įtrauktas net maršrutinis traukinys – jis šeštadienį bus grojantis ir dainuojantis. Taip, kad rytojui neplanuokit jokių darbų – atsiduokit muzikai.
Tiesa, šiai dienai sinoptikai prognozuoja ne kokius orus, bet nepamenu, kad mūsų mieste orai būtų šventę sugadinę – visada šviečia saulė. GMD organizatorius Egidijus juokauja ieškantis šampūno su levandomis – esą, jei lis lietus, bus galima išsiplauti galvą. Kažkaip netikiu, kad orai tikrai bus prasti, nes ne kartą teko įsitikinti: Lietuvai žadami orai tokie nebūna Mažeikiuose – mes esame kažkokie išskirtiniai ir kaip ne kartą esu juokavęs, mes lyg nepriklausome šiai šaliai, o esame atskira Žemaitijos respublika.
Oi, vos nepamiršau – lygiai prieš savaitę teko būti gražiame koncerte – Choreografijos mokykla jį skyrė savo 35-ajam gimtadieniui. Buvo ten visko – muzikos, šokių, dainų, puikios nuotaikos ir daug sveikinimų bei dovanų. Seimo narys šį kartą ne tik kad nepadovanojo Parlamento pastato nuotraukos, bet ir neatsiuntė nė vieno padėjėjo – apsiribojo tik oficialiu sveikinimu, kuris pasibaigus koncertui buvo pagarsintas. Geriausia dovana, mano galva, buvo iš Savivaldybės – mokyklai paskirta tūkstančio eurų premija – už tokius pinigus tikrai galima šį tą nupirkti.
Dar būtų neblogai, kad Savivaldybė kažkaip pažymėtų iš savo kiemo išvažiavimo kelią į Laižuvos gatvę – ten jau nukentėjo dviratininkas ar pėsčiasis – palei gatvę driekiasi platus šaligatvis su dviratininkų taku, tad į jį staiga iš už sienos išlindęs automobilis gali pridaryti ir daugiau bėdų.
Buvo žadėta šią savaitę mieste įjungti fontanus. Dar nežinau, ar tas pažadas jau ištesėtas, bet sekmadienio rytą pastebėjau, kad jau trykšta fontanas Melioratorių – jį dar galėčiau pavadinti Varnų – parkelyje. Tos kelios čiurkšlės atrodo labai apgailėtinai – toks jausmas, kad tai jau fontano agonija: dar kažkiek pavarvės ir – galas. Negi neįmanoma sutvarkyti taip, kad vanduo trykštų iš visų vamzdžių ir būtų matyti, jog čia tikrai fontanas, o ne kažkokia bala. Pamenu, kai vyko šio fontano pompastiškas pristatymas visuomenei, vaizdelis buvo tikrai gražus, bet kasmet jis vis skurdesnis ir skurdesnis – nemanau, kad čia reikia kažkokių didelių investicijų – tik šeimininkiško požiūrio.
O dėl tų varnų – ką aš žinau: jos ne tik „groja“ visu garsu, bet ir teršia – jų išmatomis nukloti baltuoja visi parkelio šaligatviai, kai kur ir suoliukai – gali ne tik į š… atsisėsti, bet ir būti „palaimintas“ iš viršaus.
Naujojo pėsčiųjų tako Naftininkų gatvėje, ačiū Dievui, paukščiai dar nedergia, nes čia nėra kur jiems įsikurti. Čia – kita bėda, dėl kurios kalti ne gyvūnai, o patys žmonės – dabar pagalvojau, ar juos dėl to, ką daro, irgi negalima būtų pavadinti gyvūnais – kiaulėmis tai jau tikrai. Visų pirma, dėl to, kad niekaip negali savo šiukšlių nunešti į konteinerius, o maišus sumeta į prie suolelių esančias šiukšliadėžes. Neseniai palei takus buvo išpiltas ir gražiai sulygintas juodžemis, pasėta žolė – dabar reikia tik sulaukti lietaus ir ji tikriausiai pradės žaliuoti. Sunku jai bus, nes jau dabar mažeikiškiai tą žemę baigia sumindyti ar išvažinėti dviračiais.
Niekaip nesuprantu – ar žmonės akli, kad drožia nosies tiesumu ir nemato, kas yra po kojomis? Juk žolė pasodinta mūsų visų labui, kad būtų gražiau ir netelkšotų purvynai. Negi visur reikia užtvarų ar užrašų, kad čia vaikšto tik kiaulės?
O kad nebaigčiau kiauliškai, šiandien minimos Tarptautinės muziejų dienos proga noriu pasveikinti savo visus pažįstamus ir nepažįstamus muziejininkus ir dar kartą pakviesti mažeikiškius rytoj ateiti į senamiestį – visi drauge pasiklausysime muzikos.
