Socialinių tinklų vilionės: skatinimas bendrauti ar noras pasirodyti?

Iki atsirandant socialiniams tinklams, save parodyti ir bendrauti turėjome ribotas galimybes – galėjome rašyti laiškus ant popieriaus lapo arba susiskambinti laidiniais telefonais. Atsiradus mobilaus ryšio telefonams jau galėjome ne tik paskambinti, bet ir rašyti žinutes.
Anuomet draugams rašydami laiškus ir siųsdami Lietuvos paštu, dovanų galėdavome įdėti ir savo nuotrauką prisiminimui. Mano manymu, tai buvo laikas, kai tarp žmonių vyko nuoširdus ir šiltas bendravimas. O prieš dešimtmetį prasidėjęs socialinių tinklų vajus praplėtė mūsų galimybes, kartu pasiglemždamas dalį asmeninio ir privataus gyvenimo.
Kiek šiandien mūsų gyvenime svarbūs socialiniai tinklai? Kodėl jie mus taip traukia, kad nei dienos negalime apsieiti prie jų neprisijungę? Ką jie mums suteikia: naudos, pasitikėjimo savimi, kai norime parodyti, kiek daug keliaujame, kokie esame laimingi, šaunūs ir įdomūs?
O ką daryti tiems, kurie nėra tokie gražūs, nelabai savimi pasitiki ir nekeliauja? Ar socialinis tinklas gali būti įkvėpimo šaltinis? O gal socialiniai tinklai veikia ir mūsų emocinę būseną?
Tie, kurie naudojasi „Facebook“ paskyra, su manimi sutiks, kad ten galima skelbti ir ne visai realybę atitinkančią informaciją ar nuotraukas. Gal, pavyzdžiui, įkeldami nuotrauką iš kokio brangaus ir gero koncerto ar tolimesnės kelionės, jaučiamės pozityviai ir džiugiai – sukurdami aplinkiniams iliuziją, kad mūsų gyvenimas susideda vien tik iš koncertų ar kelionių? Galimas daiktas, kad šiai pramogai būsime taupę metus. Bet negi tai akcentuosi?
Sutinku, kad labai smagu pasidžiaugti ir pasirodyti draugams, pagaliau pamačius savo dievaitį ar nuvykus į svajonių šalį. Vieniems mūsų tai yra galimybė pasipuikuoti – linksmas žaidimas, kitiems iššūkis, į kurį žiūrima rimtai.
Žinoma, esame socialios būtybės, bendrauti reikia. Pati mus supanti aplinka verčia naršyti po socialinius tinklus. Bet ar bendravimas turėtų vykti tik per socialinius tinklus? Tie, kurie naudojasi „Facebook“ paskyra, patvirtins: būna atvejų, kad į draugus kviečia vos vieną kartą sutikti žmonės. Draugų sąraše turima ir kaimynų, ir šiaip pažįstamų.
O susitikus gyvai – parduotuvėje ar gatvėje – ar bendravimas vyksta ? Ar turime apie ką kalbėti, ko paklausti ar pasidomėti? Peršasi išvada, kad reikalingi tik žmonių kontaktai dėl skaičiaus, nes iš esmės tie žmonės beverčiai. Prie įkeltų nuotraukų spaudžiame „patinka“ ir jaučiamės atlikę šventą pareigą.
Kadangi visagalis „Facebook“ informuoja apie gimtadienius, žinoma, reikia ir pasveikinti. Ar darėte kas nors eksperimentą nerodyti savo gimimo datos? Kiek iš tų kelių šimtų draugų žino jūsų gimtadienį? Abejoju, labai abejoju, ar tokių atsiras, o jei atsiras, tai nedaug…
Pasveikins nebent giminės, o sveikinimą užmatę draugai prisijungs, o gal dar ir pasitikslins: „Ar šiandien tavo gimtadienis?“
Man nesuprantama, kaip žmonės lengvai dalijasi savo asmeninio gyvenimo detalėmis. Paskelbta informacija mums nebepriklauso, o ir vėliau niekur nedingsta. Skelbiant informaciją apie save, vertėtų pagalvoti, ar tikrai verta kelti vienokią ar kitokią savo, o gal ir su draugais ar giminėmis nuotrauką. Ir jei tuo momentu esame išvykę į kelionę, ar tikrai gera mintis, kad visas pulkas žmonių tai žinos. Esame suaugę ir patys sprendžiame, kaip mums elgtis. Labiau reikėtų susimąstyti tėvams, kurie kelia savo ir ne tik savo vaikų nuotraukas. Taigi, yra net įstatymas, draudžiantis publikuoti ir viešinti vaikų nuotraukas. Reikėtų susirūpinti ir nepilnamečių vaikų tėvams, kokią informaciją viešina ir platina jų vaikai. Tarp vaikų šitas naršymas po socialinius tinklus darosi gyvenimo būdu, savotiška priklausomybe.
Manau, sutiksite, kad į „Facebook“ nemažai draugų ir pažįstamų kelia daug bevertės informacijos. Nei ji aktuali, nei įdomi. Nekalbu apie tokią informaciją, kuri skatina diskutuoti, ieškoti vienokių ar kitokių sprendimų. Mūsų kiekvieno gyvenimas yra skirtingas ir įvairus, kiekvienas turime įvairių pomėgių ir kiekvienas turime savo nuomonę. Galima burtis į įvairias bendraminčių grupes. Žinoma, diskusijos gali sukelti ir nepageidautinų reakcijų, bet gal toks bendravimo būdas geresnis nei vien tik „patiktuko“ paspaudimas?
Ar šiandien sugebame atskirti gyvenimą socialiniame tinkle nuo gyvenimo realybėje? Socialiniai tinklai turi ir gerų savybių, ten skelbiama reklama ir įvairi informacija. Svarbiausia yra patiems atsirinkti, kas mums svarbu, aktualu ir įdomu, o ne aklai sekti kažkieno keliamą bereikšmę informaciją ir spausti „patinka“.
Aušrinė DOWN

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto