Sodų pagrindinės mokyklos mirtis: nuosprendis ar gandai?

Net ir pasaka be galo kartais būna su galu. Intrigomis, gandais ir anoniminiais skundais apraizgytos Sodų pagrindinės mokyklos istorijoje pagaliau bus padėtas taškas. Tokia išvada peršasi, perskaičius rugsėjo 19 d. „Santarvės“ publikaciją apie rajono mokyklų tuštėjimą ir liūdnas perspektyvas. Straipsnyje cituojami rajono savivaldybės švietimo skyriaus vedėjo Apolinaro Stonkaus žodžiai apie numatomą švietimo skyriaus siūlymą rajono Tarybai „išskirstyti“ Sodų pagrindinės mokyklos mokinius po kitas miesto mokymo įstaigas. Tačiau pats vedėjas po šios publikacijos ginasi taip nesakęs, lyg ir pabrėždamas, kad čia kažkas iš serijos „fake news“, iki šiol lietuviškai vadintos žiniasklaidos „antimi“. Vargu. Dūmų be ugnies nebūna. O gal teisybė slypi kažkur per vidurį?
Kad ir kaip ten būtų, žinia paleista į viešąją erdvę ir įneš tik dar daugiau sumaišties į mokinių ir jų tėvelių galvas. Tiesa, vedėjas tarsi apsidrausdamas užsiminė, kad toks scenarijus tikėtinas tada, jeigu padėtis nesikeis. O ką padarė ar ruošiasi daryti steigėjas (Savivaldybė) ir pats A. Stonkus, kad ta padėtis pasikeistų? Ar yra atlikta bent kokia nors analizė, kodėl šalia mokyklos gyvenančių vaikų tėveliai masiškai renkasi kitas mokymo įstaigas? Juk ne ant žmonių kaulų mokykla stovi, o ir vaiduoklių dar niekas nepastebėjo…
Prieš keletą dienų kolektyvinėmis pastangomis bandėme prisiminti, kas iš rajono valdžios atstovų praėjusiais mokslo metais lankėsi mokykloje ir iš arti domėjosi mokyklos problemomis. Pavyko prisiminti du – Tarybos narę Liną Rimkienę ir tą patį Apolinarą Stonkų, kuris tik gūžčiojo pečiais, skėsčiojo rankomis bei reiškė užuojautas. Paskutinio susitikimo  metu pasiūliau vedėjui išeiti pro mokyklos vartus ir pasižiūrėti iš pradžių į kairę, po to – į dešinę. Kairėje – renovuotas, estetiškos išorės ir aplinkos Sodų gatvės namas Nr. 10, dešinėje – aptriušęs daugiabutis Nr. 5. Kuriame iš jų norėtumėte gyventi? Atsakymo komentuoti, manau, nereikia.
Iš tiesų, mokyklos pastatas, jo aplinka atrodo apgailėtinai ir tikrai neskatina rinktis šios mokymo įstaigos. Tačiau viduje padėtis nėra tokia beviltiška: daugiausiai pačios mokyklos, privačių rėmėjų lėšomis ir dabartinės vadovės pastangomis iš esmės atnaujintas pirmo aukšto fojė jau nebedvelkia giliu sovietmečiu bei nebeskatina interesantų sprukti lauk, vos tik pravėrus mokyklos duris. Apsilankykite, įsitikinsite. Pagal galimybes tvarkomi kabinetai, aktų salė, iki šiol priminusi atokaus kolchozo diskotekų salę. Problema tik ta, kad mokyklos lėšos yra labai ribotos, o Savivaldybė remonto darbams šią vasarą skyrė… 0 eurų.
Švietimo skyriaus vedėjas, pateikdamas duomenis apie miesto mokyklų skaičių, „užmiršo“ paminėti, kad tie 200 Sodų pagrindinės mokyklos mokinių yra be pradinių klasių, o Sodų pagrindinė mokykla – vienintelė mieste (be gimnazijų), neturinti pradinukų. Vien tik sugrąžinus atgal „Vyturio“ pradinę mokyklą, mokinių skaičius padvigubėtų, taip pat atsirastų galimybė patiems „užsiauginti“ penktokus.
Mokykloje išdirbau 33 metus ir savo akimis mačiau pradinių klasių mokytojų reakciją į žinią apie pradinukų iškeldinimą į buvusio darželio patalpas 1993 metais. Tada tai buvo įvardijama kaip tremtis, diskriminacija, žiauri neteisybė, vaikų luošinimas ir panašiai. Deja, anų dienų realybė buvo tokia, kad mokykla tiesiog fiziškai nebegalėjo sutalpinti visų norinčiųjų ir teko priimti tokį sprendimą. Šiandien padėtis iš esmės pasikeitusi, bet „atstatyti teisybės“ niekas neskuba. Juk nereikia būti edukologijos profesoriumi, norint suprasti, kad buvusio darželio infrastruktūra visiškai nepritaikyta mokyklinio amžiaus vaikams ir jokios renovacijos, net su auksiniais klozetais, iš esmės nieko nepakeis – erdvės daugiau neatsiras.
Nemanau, kad šios mokyklėlės grąžinimas į Sodų pagrindinės mokyklos patalpas būtų skausmingas – mokiniai persikeltų, neardant klasių komplektų, kartu su savo mokytojomis. Labiausiai nepageidaujamas toks scenarijus būtų vadovams, kurie netektų savo postų. O gal tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl šios problemos nesiruošiama spręsti?
Nerimsta aistros ir dėl buvusios Sodų pagrindinės mokyklos direktorės Birutės Liutkuvienės atleidimo iš pareigų. Nors Mažeikių apylinkės teismas atleidimą pripažino neteisėtu, direktorės į buvusias pareigas negrąžino, konstatuodamas, kad, praradus darbdavio pasitikėjimą, dėl susidariusios nepalankios aplinkos ieškovei būtų sudėtinga tinkamai atlikti mokyklos vadovo pareigas. Galiu papildyti: direktorė yra praradusi ne tik darbdavio, bet ir darbuotojų pasitikėjimą. Visiškai ir negrįžtamai. Apie kokį bendrą darbą galima kalbėti, kam vadovaus direktorė?
Turime naują (nors ir laikiną) vadovę, kurios motyvacija, darbštumas, vadovavimo stilius, požiūris į žmogų kardinaliai skiriasi nuo buvusios direktorės. Tikime, kad sveikas protas nugalės ir aukštesnės instancijos teismas paliks galioti Mažeikių apylinkės teismo sprendimą, o mums neteks imtis drastiškų akcijų, siekiant užkirsti kelią sugrįžimui į niūrią praeitį.
Padėties be išeities nebūna. Reikia visiems – mokyklos bendruomenei, tėvų atstovams, aukščiausiai rajono valdžiai – pagaliau susėsti prie didelio bendro stalo, išsakyti savo poziciją, viešai ir garsiai įvardyti priežastis, dėl kurių aplink mokyklą gyvenantys vaikai yra priversti kasdien kulniuoti į miesto pakraštyje esančias mokyklas, mažiausiai dukart per dieną kirsdami judriausią miesto gatvę. Tik visapusiškai išanalizavus situaciją, būtų galima imtis konkrečių veiksmų, o ne tik skėsčioti rankomis ir reikšti užuojautas.
Vladas ŠULCAS,
Sodų pagrindinės mokyklos profesinės sąjungos pirmininkas