Nuotekų dumblo dvokas kaitina gyventojų aistras

Dapšių kaimo gyventojai dūsta nuo į laukus kratomo nuotekų dumblo dvoko. Vietos aplinkos sargai nieko padėti negali: Kvapų įstatymo mūsų šalyje nėra, o tręšimo planas suderintas su Aplinkos apsaugos departamentu.


GYVENTOJAI
PRAŠO PAGALBOS
Redakciją pasiekė ne vienas Dapšių kaimo gyventojo skambutis. Žmonės prašė padėti, nes negalintys ištverti dvoko, sklindančio iš laukų, kur pilamas iš valymo įrenginių vežamas nuotekų dumblas.
„Kiek ilgai reikės tverti tą smarvę? Negalime nė langų atsidaryti, drabužių lauke padžiauti, ir respiratorių neturime. Skambinau aplinkosaugininkams, policijai, tačiau niekas padėti nesiima“, – plūdosi paskambinęs vyras.
Nuo smarvės kenčia ne tik Dapšių apylinkės gyventojai. Dvoko į savo namus parsiveža ir pro šalį pravažiuojantys žmonės.
„Kelias nudrabstytas dumblu. Parvažiavus namo teko automobilį plauti, drabužius keisti“, – „Santarvei“ pasakojo tokius nepatogumus patyręs Rimantas Vaičius.
Kaip pasakojo mokytoja iš Ruzgų, ši smarvė „atlydėjo“ ir į mokyklą autobusu tuo keliu važiavusius mokinius.
Kad žmonių pasakojimai neperdėti, patyrėme ir patys, apsilankę Dapšiuose. Kai grįžome į redakciją, kolegos mus vijo iš kabineto, patalpas purškė oro gaivikliais. O „Santarvės“ vairuotojas ne kartą plovė automobilį.
DARBAMS TURI LEIDIMĄ
Aplinkos apsaugos departamentas informuoja, kad ne tik Lietuvoje, bet daugelyje pasaulio šalių taikoma praktika dumblą naudoti laukams tręšti. Pavyzdžiui, Švedijoje laukams tręšti naudojama 52 proc. dumblo, Prancūzijoje – 60 proc., JAV – apie 60 proc.
Mažeikių aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Nilius Kupliauskas „Santarvei“ teigė, kad UAB „Mažeikių vandenys“ nenusižengė reikalavimams: dumblas į laukus vežamas suderinus veiksmus su Aplinkos apsaugos departamentu, turint tręšimo planus. Juos sudarant prisilaikoma visų Sveikatos apsaugos ir Aplinkos ministerijos reikalavimų, normatyvų, teisės aktų.
„Nepatogumų gyventojams yra. Bet apars tą dumblą ir jie baigsis“, – teigė vedėjas.
N. Kupliauskas vis dėlto papriekaištavo „Mažeikių vandenų“ vadovams. Teisės aktai nenumato apie dumblo išvežimą informuoti gyventojų, tačiau tokia informacija nebūtų pamaišiusi. Aplinkos apsaugos agentūra sulaukia pasipiktinusių žmonių skambučių. Kai kuriems atrodo, kad į laukus pilamos Bugenių kiaulių komplekso srutos.
DUMBLAS – TRĄŠA
Įsileisti į savo laukus į kanalizaciją nuleistų atliekų, fekalijų likučius, oficialiai vadinamus nuotekų valymo dumblu, sutiko žemės ūkio bendrovė „Ivasta“. „Mažeikių vandenys“ dar praėjusiais metais bandė susitarti su bendrove, tačiau tada sutikimo negavo.
„Ivastos“ direktorius Kazimieras Stankevičius „Santarvei“ sakė, kad jo nuostatos dėl neįprastos trąšos nepasikeitė, tik praėjusiais metais „Mažeikių vandenys“ neturėjo tręšimo planų, o šiemet darbai suderinti su aplinkosaugininkais, yra tręšimo planai.
„Ne mes pirmieji naudosime nuotekų dumblą. Jame yra kalio, fosforo, amoniako. Dumblu tręšiami javams skirti laukai“, – pasakojo direktorius.
„Ivasta“ yra numačiusi tris laukus, kuriuos galėtų tręšti dumblu. Pirmuoju bandymu neįprasta trąša bus panaudota 28 hektarų lauke, į hektarą įterpiant po 100 kilogramų dumblo.
NEPATOGUMAI LAIKINI
Anksčiau valymo įrenginių dumblas buvo vežamas į Dargių sąvartyną, tačiau jį uždarius, iškilo problema, kur dumblą dėti.
„Aplinkos apsaugos departamentas leidžia dumblu tręšti laukus. Praėjusiais metais departamento specialistai bene pusmetį rengė tręšimo planus. Prieš savaitę dumblą ištyrėme Klaipėdos laboratorijoje, jis atitinka reikalavimus, jame nėra sunkiųjų metalų. Pavojaus gamtai tikrai nėra“, – patikino „Mažeikių vandenų“ direktorius Pranas Trakinis.
Pašnekovas sutinka, kad galbūt ir reikėjo apie dumblo išvežimą informuoti gyventojus. Tačiau kol susitarė su „Ivasta“, reikėjo skubėti organizuoti darbus, nes jau kitą savaitę bendrovė nori lauką suarti ir pasėti javus.
P. Trakinis pasidžiaugė tokiu sutapimu: dumblo susikaupė tada, kai dar yra tuščių laukų ir galimybė jį išvežti. Jis atsiprašė gyventojų už laikinus nepatogumus. Dumblas į Dapšius vežamas aplinkiniais keliais, kad būtų kuo mažiau aistrų.
PROBLEMA SPRENDŽIAMA
Anot P. Trakinio, nuotekų dumblo sandėliavimo problema aktuali visoje šalyje. Mažeikių valymo įrenginiuose galima sandėliuoti iki trijų tūkstančių tonų dumblo. Šiuo metu sekcijoje yra apie porą tūkstančių tonų. Kur dėti dumblą, „Mažeikių vandenims“ tenka spręsti kas pusmetį.
„Manau, kad per tą laiką būsime įgyvendinę projektą, pagal kurį Dargių sąvartyne bus įrengtos laikinos dumblo kaupimo aikštelės, įvažiavimo keliai, išspręstas drenavimo klausimas“, – atsakė direktorius, pasiteiravus, kur dės nuotekų dumblą po pusmečio.
O dar po metų tikimasi pastatyti dumblo utilizavimo įrenginius. Tam jau yra skirta 17,2 mln. litų Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų ir šiek tiek per 2 mln. litų bendrojo finansavimo lėšų. Anot P. Trakinio, jeigu ne konkurse dalyvaujančiųjų nesutarimai, jau būtų parinktas rangovas projektui įgyvendinti.
Nuotr. Sigito STRAZDAUSKO.: Pirmą kartą mūsų rajone nuotekų dumblas naudojamas kaip trąša.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto