Nuotraukų paroda – apie XX a. vidurio Mažeikius

Ekspozicijos nuotraukose – Mažeikių vaizdai ir žmonės prieš šešiasdešimt metų.
Autoriaus nuotr.

Laisvės gatvė, senamiesčio parkas su jame buvusiais skverais, rusų rašytojo Maksimo Gorkio skulptūra bei taverna, kompresorių gamyklos ir kino teatro „Draugystė“ statyba bei daugelis kitų miesto gyvenimo akimirkų ir jau primirštų vaizdų.
Tai, kaip Mažeikiai atrodė daugiau nei prieš šešis dešimtmečius, galima pamatyti Mažeikių muziejuje eksponuojamoje Vaclovo Žilevičiaus fotografijų parodoje.

Atkeliavo po mirties

Paroda, kurioje užfiksuoti unikalūs miesto, jo augimo ir statybų kadrai, skirta Vaclovo Žilevičiaus gimimo 100-mečiui paminėti. Jos organizatorius, muziejininkas Vytautas Ramanauskas sakė, kad V. Žilevičiaus nuotraukų ir negatyvų kelionės iki Mažeikių muziejaus istorija – įdomi.

„Daugelis amžininkų Žilevičių pažinojo iš matymo, tačiau jis pats buvo uždaras, nelinkęs bendrauti žmogus, paskutiniais gyvenimo metais dirbęs Mažeikių kilnojamoje mechanizacijos kolonoje mechaninių dirbtuvių sargu. Ten pat dirbęs mano tėvas jį gerai pažinojo, bendraudavo, todėl, 1991 metais V. Žilevičius mirus, pasakė, kad pas jį gali būti likę įdomių dalykų. Nuvažiavęs į Židikus neapsigavau, laimėjome daug: radome daugybę negatyvų, senienų, kuriuos jo žmona geranoriškai perleido muziejui“, – pasakojo muziejininkas.
Iš pradžių šis palikimas buvo visiškas chaosas – vieni negatyvai sukarpyti, kiti – sužymėti. Laikui bėgant, dalį jų pavyko skaitmenizuoti ir prieš dešimtmetį muziejuje buvo surengta pirmoji nuotraukų ekspozicija.

Liudija miesto istoriją

Apie parodos darbų autorių žinoma nedaug. V. Žilevičius gimė Židikuose, tarpukario inteligentų šeimoje, mokėsi Tirkšlių mokykloje, Mažeikių žiemos žemės ūkio mokykloje, apie 1948 m. dirbo Židikų bibliotekoje.
„Parodoje eksponuojama apie keturiasdešimt nuotraukų iš to laikotarpio, kai V. Žilevičius 1958–1963 metais dirbo fotokorespondentu rajono laikraštyje „Komunistinis rytojus“, vėliau pervadintu į „Pergalės vėliavą“. Tada jis ir įamžino mūsų miesto vaizdus – tai ir už geležinkelio plytintys Mažeikių kaimo laukai, kuriuose prasideda kompresorių gamyklos statyba, dviaukštis miestas, kuriame it monstras iškilęs keturaukštis vidurinės mokyklos pastatas, brukavotos gatvės, medinukai miesto centre“, – apie mažeikiškiams įdomią ekspoziciją pasakojo V. Ramanauskas.

Vėlesniais metais V. Žilevičius dirbo agronomu viename iš rajono kolūkių, tačiau fotografo veiklos nemetė.

Palikimas vis dar atkuriamas

Pirmieji į muziejų patekę negatyvai datuojami 1938 metais, kai fotografas įamžino Lietuvos Nepriklausomybės 20-mečio ir Mažeikių 70-mečio šventės vaizdus Ventos upės kilpoje.

Minint šimtąsias V. Žilevičiaus gimimo metines, Mažeikių muziejus siūlo apžiūrėti dalelę fotografo palikimo, kuris yra vertas būti saugomas kartu su kitais mūsų krašto istoriją menančiais kadrais.
„Dalis Žilevičiaus archyvo dar yra atkūrimo procese, tačiau ir pateiktos nuotraukos, manau, yra įdomios tiek jaunimui, tiek vyresnio amžiaus žmonėms. Jaunimas gali sužinoti, koks buvo jų miestas, pamatyti jau „dingusius“ pastatus, kaip buvo statoma ta pati universalinė parduotuvė, alaus darykla ar Tirkšlių stadionas, vyresnio amžiaus žmonėms – prisiminti savo jaunystės vietas, leistis į atsiminimus“, – kalbėjo muziejininkas.

Paroda „Fotokorespondentui Vaclovui Žilevičiui – 100“ Mažeikių muziejuje veiks iki sausio 7 d.
Muziejuje šiuo metu vyksta mažeikiškių solidarumo akcija, skatinanti padovanoti bilietą į mūsų muziejų tam, kuris dėl kokių nors priežasčių pats jo negali įsigyti.
Padovanoti bilietai lankytojų lauks muziejaus bilietų kasoje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto