Savivaldybei neišgalint išlaikyti visų neformaliojo ugdymo įstaigų, svarstoma galimybė uždaryti Mažeikių jaunųjų gamtininkų stotį.
Reorganizacija gali paliesti ir kitas įstaigas.
„MĄSTYS“
DAR MĖNESĮ
Rajone veikia aštuonios neformaliojo ugdymo įstaigos, rajono Savivaldybės biudžetui atsieinančios kelis milijonus litų per metus.
Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus „Santarvei“ aiškino, kad užklupus sunkmečiu, Savivaldybė išlaikyti visų įstaigų nebeturi lėšų.
Todėl svarstoma galimybė atsisakyti Jaunųjų gamtininkų stoties ir jos veiklą „pakišti“ po Moksleivių namų sparnu.
„Tokie pamąstymai. Ne mes priimame sprendimus, mes mąstome, kažką siūlome, – apie diskusijas dėl Gamtininkų stoties likimo „Santarvei“ sakė A. Stonkus ir patikino, kad „mąstyti“ turėtų dar lapkričio mėnesį. – Mūsų tikslas – išlaikyti kuo daugiau papildomo ugdymo įstaigų, išleidžiant kuo mažiau Savivaldybės lėšų.“
Vedėjas ramino, kad vaikams veiklos įvairovė išliks, o įstaigos iškėlimas iš senamiesčio kitapus geležinkelio keblumų senajame rajone gyvenantiems tėveliams nepadarys.
IŠGELBĖS
BIUDŽETĄ?
„Ji turi mažiausiai vaikų, ir ne paslaptis, kad kelia įtarimą kai kurie būreliai. Negaliu nieko sakyti, kol neatlikome tyrimo, dar ką nors kalbėti sunku. Mes nenorime, kad papildomo ugdymo pinigai būtų mėtomi vėjais, – nekonkrečiai kalbėjo A. Stonkus ir pateikė pavyzdį, kad per savaitę vyksta trys sveikos gyvensenos būrelio užsiėmimai. – Sveikai gyventi… Šiais laikais sunku suvokti.“
Švietimo skyriaus skaičiavimu, gamtininkų būrelius perkėlus į Moksleivių namus, Savivaldybės biudžete liktų apie du šimtus tūkstančių litų, esą daug kainuoja pastato išlaikymas.
Mažeikių jaunųjų gamtininkų stoties vadovas Algirdas Vilkas patikino, kad pastatui išlaikyti ir komunikacijų išlaidas padengti surenka pinigų iš mokesčio.
„Mes turime labai gerus specialistus, esame septyni pedagogai. Dalyvaujame projektinėje veikloje, todėl lėšų išsilaikymui ir priemonėms užsidirbame, neprašome. Mes Savivaldybės biudžeto tikrai neišgelbėsime,“ – svarstė stoties direktorius.
A. Vilkas pavirtino, kad rajone jų įstaiga yra mažiausia – čia veikia trylika būrelių, į kuriuos per savaitę ateina 130 vaikų. Vaiko dalyvavimas būrelio veikloje, kaip ir daugelyje kitų neformaliojo ugdymo įstaigų, tėveliams atsieina 13 litų per mėnesį.
PANAIKINĘ
NEBEATKURTŲ
Jaunųjų gamtininkų stoties vadovas A. Vilkas viliasi, kad po kelerių metų viskas grįš į senas vėžes.
„Susispaudę pragyventume tą sunkmetį, o paskui bus viskas gerai. Sugriautą struktūrą vėl atstatyti būtų labai sudėtinga,“ – aiškino direktorius.
Visgi pagerėjus laikams Gamtininkų stotis nebūtų atkuriama. Tai patvirtino Švietimo skyriaus vedėjas A. Stonkus.
„Negrąžintume, bet mes jos ir nenaikiname,“ – ramino vedėjas.
Nuo pat gamtininkų stoties įkūrimo įstaigai vadovaujantis A. Vilkas apgailestavo dėl planų pakišti juos po Moksleivių namų stogu: taip pradingsią užmegzti ryšiai, didelėje erdvėje pasiklystų vaikai.
„Aš nenoriu, kad Moksleivių namai taptų dideliu kombinatu. Ten daug vaikų ir didelis kolektyvas. Sužiūrėti, apžiūrėti vaikus praktiškai būtų sunku. Pas mus vaikai nedidelėse grupėse geriau susidraugauja, bendrauja,“ – savo įstaigą gynė A. Vilkas.
ANTRAS PROJEKTAS
„Priimsime, o ką? Turime laisvų kabinetų. Tų vaikų ten juk lašas jūroje. Niekas manęs neklausia,“ – situaciją apie galimą gamtininkų atkėlimą nenoriai komentavo Moksleivių namų direktorė Birutė Jurkienė. Jos vadovaujamą įstaigą lanko beveik 800 vaikų.
Svarstant taupymo projektą vienas iš variantų buvo – gamtininkus perkelti į Moksleivių techninės kūrybos centrą.
Šios įstaigos direktorė Biruta Milienė prisipažino apie tokius pasvarstymus nežinojusi.
„Po dviejų savaičių atostogų girdžiu – Gamtininkų stotį priima Moksleivių namai. O mūsų niekas tuo klausimu nekalbino. Mes neturėtume nė patalpų, visos užimtos,“ – „Santarvei“ sakė B. Milienė.
Neoficialiais duomenimis, Moksleivių techninės kūrybos centrą taip pat paliestų taupymas: vietoj Savivaldybei priklausančios biudžetinės įstaigos, ją ketinama reorganizuoti į viešąją įstaigą.
PASIRINKIMAS
SUMAŽĖJO
Po mitingus, piketus važinėjanti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Mažeikių rajono susivienijimo pirmininkė Judyta Čejauskienė „Santarvei“ sakė, kad neformalusis ugdymas Švietimo ir mokslo ministerijai esąs kaip podukra.
„Mūsų rajonas dar išsaugojęs neformalųjį ugdymą, bet planuoja įstaigas jungti. Aš manau, kad tai ne į gera. Kur eis mūsų vaikai? Vyriausybei nusišvilpt. Tiesiog mažinti, mažinti, o mažinimo vajus pirmiausia prasideda nuo neformaliojo ugdymo,“ – dėl susidariusios situacijos apgailestavo profesinės sąjungos atstovė.
Popamokinės veiklos pasirinkimas sumažėjo ne tik neformaliojo ugdymo, bet ir švietimo įstaigose.
Priversti taupyti dauguma mokyklų vadovų pirmiausia susiaurino neformaliojo ugdymo programas, sumažino būrelių.
PINIGAI ŠVAISTOMI?
Kalbinti pašnekovai prisipažino laukią įvairių „pamąstymų“ baigties. Sprendimą turės priimti rajono politikai.
Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis „Santarvę“ užtikrino, kad politikai stengsis išsaugoti popamokinę vaikų veiklą.
„Svarbu, kad nenukentėtų vaikai, o visi kiti dalykai yra tik niuansai. Jei bus kokie administravimo pokyčiai, tai nematau tragedijos. Žiūrėkime plačiau į visą šį reikalą: jeigu Savivaldybės nedarys struktūrinių pokyčių, dešimtaisiais metais bus ypač sunku,“ – kalbėjo meras.
Tuo tarpu Moksleivių techninės kūrybos centro direktorė B. Milienė patikino, kad išeičių išlaikyti visas neformaliojo ugdymo įstaigas yra.
„Aš matau vietų, kur biudžetiniai pinigai yra švaistomi be reikalo. Bet tai yra mano kolegos, ir jie visi nori turėti darbą, kaip ir aš noriu. Savivaldybė turi patarėjus, Švietimo skyrių, tad gali matyti. Bet, gink Dieve, nieko nereikia uždarinėti,“ – aiškino įstaigos vadovė.
Savivaldybės tarybos opozicijos lyderis Kęstutis Bartkevičius „Santarvei“ sakė, kad negalima visko daryti skubotai, neįsigilinus.
„Tų būrelių prisikūrę tiek daug, kad į juos įsigilinti labai sunku. Šiandien mes nesame pajėgūs visų išlaikyti, mes turime atsisakyti malonumų. Optimizuoti taip, kad užimtumas vaikams liktų. Bet reikia žiūrėti visus variantus, nepriimti sprendimo vienareikšmiškai, reikia tartis. Nereikia stovėti vietoje, reikia darbuotis. Mes turime matyti visą optimizavimo planą. Sako, kad jis daromas, bet aš jį kol kas mačiau negalutinį,“ – svarstė politikas.
NUSIKALSTAMUMO
PREVENCIJA
Kalbėdamas apie neformalųjį ugdymą, meras V. Džiugelis pripažino, kad jaunimo veiklos galimybes vienareikšmiškai reikia išsaugoti – ir kaip tam tikrą nusikalstamumo prevenciją.
Tuo tarpu Mažeikių rajono policijos komisariato nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupės vadovė Irena Nacienė pastebėjo, kad turbūt jaunimui nelabai yra ko pasiūlyti, kad vaikai laiką leidžia gatvėse.
„Anksčiau nusikalsdavo vaikai, jau kažkada pakliuvę į mūsų akiratį, o dabar keturiasdešimt procentų vaikų pirmą kartą nusikalsta šešiolikos ar septyniolikos metų. Paauglys iki šio laiko neturėjo problemų nei mokykloje, nei šeimoje, o dabar staiga padaro nusikaltimą. Tai kelia didelį nerimą, nebežinome, kaip vykdyti prevenciją,“ – pasikeitusią situaciją dėstė pareigūnė.
Antano JANUŠONIO pieš.: Įsibėgėjus sunkmečiui Savivaldybė neberanda lėšų išlaikyti neformaliojo ugdymo įstaigoms.
