Padėti skenduoliui gali kiekvienas

Paplūdimio vanduo teikia ne tik malonumus, specialistai pataria būti atsargiems. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Artėjanti vasara daugeliui asocijuojasi su karščiu, kurį numalšinti stengiamės vandens teikiamais malonumais, tačiau vanduo baudžia neatsargius. Specialistai primena, kad būtina ne tik laikytis taisyklių, kurios leistų išvengti nelaimių, bet ir mokėti  tinkamai atlikti gelbėjimo darbus.

Nurodė pagrindines taisykles

Statistika teigia, kad Lietuvoje pagal mirčių paskendus rodiklį esame Europos Sąjungos  priekyje: 2009 m. šimtui tūkstančių gyventojų teko 8,9 nuskendusiojo, 2011 m. – 7,9, 2012 m. – 7,8 (Europos Sąjungos vidurkis – 1,58). Vien praėjusį šeštadienį ir sekmadienį Lietuvoje šalies ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių ištraukė šešis nuskendusius žmones.
Asociacija „Airijos vandens sauga“, kuri įkurta 1971 m. ir iki šiol sėkmingai dirba prevencinėje srityje, atkreipia dėmesį į saugą vandenyje.
Remdamiesi šios asociacijos rekomendacijomis, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai primena pagrindines taisykles, kurias reiktų prisiminti brendant į vandens telkinį:

•              Plaukiok su kitais žmonėmis, niekada neplaukiok vienas.
•              Neplaukiok iškart po valgio.
•              Neplaukiok tamsoje, kai esi įkaitęs nuo saulės ar pavargęs.
•              Venk plaukioti keistose, nepažįstamose vietose.
•              Niekada neplauk paskui dreifuojančius objektus.
•              Nemirk vandenyje per ilgai.
•              Neplauk giliai į jūrą.
•              Plauk lygiagrečiai krantui ir arti jo.
•              Klausyk gelbėtojų ir plaukiok vėliavėlėmis paženklintame plote.
•              Nenaudok pripučiamųjų čiužinių, ratų ir panašių daiktų jūroje.
•              Atkreipk dėmesį į ženklinimą paplūdimyje.
•              Niekada nesityčiok iš kitų ir neversk rizikingai elgtis.
•              Prieš nešdamasis į vandens telkinį plaukimo įrangą, išmok ja naudotis.
•              Išmok pirmosios pagalbos pagrindus.

Kaip reikia gaivinti?

Šiuo metu Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos valstijos suvienodino dirbtinio kvėpavimo ir širdies masažo, kuris taikomas kaip pirmoji pagalba nuskendus, reikalavimus – vienas žmogus, gaivindamas skenduolį, privalo atlikti du įpūtimus ir trisdešimt krūtinės ląstos paspaudimų. Specialistai pažymi, kad toks įpūtimų ir paspaudimų santykis taikomas ir vaikui, ir suaugusiajam, ir senukui, skiriasi tik paspaudimo gylis. Vienerių metų amžiaus vaikui krūtinės ląstos paspaudimo gylis turi būti vienas centimetras, dvejų metų – du centimetrai, trejų – trys, nuo ketverių metų amžiaus krūtinės ląsta spaudžiama 4–5 centimetrų gyliu ir tai jau taikoma visiems skenduoliams, neatsižvelgiant į amžių.
„Žinoma, pirmiausia būtina traukti skenduolį iš vandens, bet jeigu yra galimybė jį greitai iškelti į valtį ar keltą, iš karto būtina bent kelis kartus įpūsti jam oro. Oro gūsis iš plaučių išstumia vandenį, tada skendęs žmogus arba atsikosti ir pradeda kvėpuoti, arba reikia tęsti gaivinimą: 30 krūtinės ląstos paspaudimų ir du įpūtimai. Tai reikia daryti iki tol, kol atvyksta medikai su reanimavimo aparatūra, arba žmogus pradeda kvėpuoti. Iš tiesų žmogų galima atgaivinti, jeigu jis po šaltu vandeniu išbuvo ir dešimt minučių“, – „Santarvei“ teigė Raudonojo Kryžiaus draugijos Mažeikių filialo slaugytoja Vykinta Korsakienė.
Medikė pažymėjo, kad skęstančiųjų gelbėjimas yra komandinis darbas – tas, kuris bėga gelbėti, turi šūktelėti kitiems žmonėms, kad kviestų medikus.
„Tas, kuris kviečia medikus, taip pat turi tiksliai nusakyti adresą, neužtenka pasakyti, kad žmogus skęsta Ventos paplūdimyje – bendrojo pagalbos centro skambučius 112 administruoja Klaipėdos pareigūnai, jie nežino, kur tas paplūdimys. Skambinantysis privalo po pranešimo paklausti, ar suprato ir žino iškvietimo vietą, jeigu yra daugiau žmonių, vienas gali pasitikti ekipažą“, – aiškino V. Korsakienė.