25 proc. padidėjusi minimali alga skatins verslą kelti produkcijos kainas. Tai rodo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) apdirbamosios pramonės lūkesčių indeksas.
Verslo optimizmas – aukštame lygyje
Pagal šį indeksą didžiųjų Lietuvos gamintojų lūkesčiai pirmajam 2013 m. ketvirčiui yra augimo zonoje, o bendras verslo optimizmo lygis išlieka stabiliai aukštas.
Apskaičiuotoji lūkesčių indekso reikšmė pirmajam šių metų ketvirčiui siekia 67 punktus ir yra vienu punktu didesnė nei 2012 m. ketvirtą ketvirtį.
Prognozuojama pramonės plėtra didžiąja dalimi bus pasiekta eksporto sąskaita. Sumažėjusi įtampa finansų rinkose, mažesnis nei pernai viešųjų finansų konsolidavimo poreikis bei pasaulio ūkio būklės pagerėjimo požymiai gali paskatinti nuosaikų euro zonos atsigavimą antroje 2013 m. pusėje, kas teigiamai veiks ir Lietuvos eksporto dinamiką, prognozuoja LPK.
Skatins didinti visus atlyginimus
Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, vidutinės darbo užmokesčio prognozės pagerėjo – vidutinio darbo užmokesčio indekso reikšmė padidėjo nuo 64 punktų ketvirtą 2012 m. ketvirtį iki 75 punktų pirmąjį šių metų ketvirtį.
Kartu su didėjančiomis gamybos apimtimis didelės įtakos optimistinėms darbo užmokesčio prognozėms turės išaugęs minimalus darbo užmokestis – vidutinio darbo užmokesčio indekso reikšmės per ketvirtį išaugo būtent tuose sektoriuose, kuriuose vidutinis darbo užmokestis pramonės kontekste yra mažiausiais. Išaugęs minimalus darbo užmokestis skatins gamintojus didinti atlyginimus ir likusiai darbo jėgai.
„Prognozuojama, kad nedarbas šalyje sumažės iki 10,5 proc., kas skatins vidaus vartojimą“, – per spaudos konferenciją sakė LPK analitikas Aleksandras Izgorodinas.
Kaštų didėjimas – ant vartotojų pečių
Didėjant darbo užmokesčiui ir gamybos sąnaudoms, dalį padidėjusių kaštų neišvengiamai prisiims vartotojai, tad vargu ar padidintas minimalus darbo užmokestis sugebės reikšmingai padidinti gyventojų perkamąją galią ir išjudinti vidaus vartojimą – maža vidaus paklausos indekso reikšmė rodo, kad vartojimas išliks pažeidžiamas.
Prognozuojama, kad dėl padidėjusio minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) augs ir maisto produktų kainos. Artimiausiu metu brangs konditerijos ir duonos gaminiai.
Be to, padidėjusi MMA skatins verslą kelti produkcijos kainas, tai šiemet lems ir 3,5 proc. metinę infliaciją Lietuvoje.
„Šių metų pradžioje laukiame spartesnės infliacijos. (…) Manome, kad šiais metais Lietuvoje infliacija šiek tiek paspartės – praėjusiais metais infliacija Lietuvoje siekė 3,1 proc., o šiais metais infliacijos lygis bus 3,5 proc.“, – teigė A. Izgorodinas.
Infliaciją skatins vidaus ir išorės veiksniai
Anot eksperto, metų pradžioje infliacijos augimą skatins vidaus veiksniai: ketvirtadaliu išaugusi MMA, elektros kaina, padidėjęs dyzelino ir tabako akcizas.
Tikėtina, kad metų antroje pusėje prie infliacijos augimo prisidės išoriniai arba pasauliniai veiksniai: laukiamas paspartėjęs pasaulio ekonomikos, o ypač Kinijos, augimas gali reikšti, kad šių metų antrąjį pusmetį pradės laipsniškai didėti pasaulinės žaliavų kainos – naftos, metalų.
Auganti infliacija nebus palanki Lietuvai siekiant įsivesti eurą, pastebi pramonininkai.