Pagal Vyriausybės nurodymą kaupiamosios įmokos gali augti kelis kartus

Nuo šių metų sausio mėnesio pasikeitė dalies daugiabučių namų gyventojų įmokos į kaupiamuosius fondus. Tai lėmė valstybės nustatytas naujas minimalus šio mokesčio tarifas.
Tačiau tai – tik reformų pradžia. Didžiausi pokyčiai laukia nuo liepos 1 dienos: nepatvirtinus ilgalaikio remonto plano, įmokos gali išaugti kelis kartus. Tačiau jei namas jau kaupia didesnę sumą, nei yra nustatyta minimali, tai yra daugiau nei po 12 ct už kvadratą, gyventojai pokyčių savo sąskaitose gali ir nepastebėti.

Pinigai – tik namui remontuoti

Šie pokyčiai yra susiję su naujais valstybės reikalavimais, kuriais siekiama užtikrinti pastatų saugumą ir išsaugoti jų vertę.
Svarbu pabrėžti, kad tarifus nustatė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o ne daugiabučių administratoriai. Pastarieji veikia tik kaip sprendimų įgyvendintojai, padedantys butų savininkams pasirengti naujai tvarkai.
UAB „Admituras“ direktorius Ramūnas Bertulis, kalbėdamas su „Santarve“, akcentavo: sukauptos lėšos nėra administravimo mokestis ar įmonės pajamos.

„Tai savininkų pinigai, skirti būtent jų namo būklei gerinti – stogui, vamzdynams ar šilumos mazgams atnaujinti. Kaupiamosios lėšos užtikrina kritinius poreikius – įvykus avarijai ar nelaimei, reikiamą didelę sumą surinkti operatyviai būtų labai sudėtinga“, – teigė R. Bertulis.

Siekiama daugiabučius tvarkyti nuosekliai

Įmokų didinimas yra neišvengiamas, nes didžioji dalis Lietuvos daugiabučių statyti sovietmečiu. Jie yra stipriai nusidėvėję ne tik išoriškai, bet yra pasenusios ir jų vidinės inžinerinės sistemos – šildymas, kanalizacija ir kt.
R. Bertulio teigimu, valstybės sprendimu bandoma pereiti prie planinės priežiūros, kad namai būtų tvarkomi ne „nuo avarijos iki avarijos“, o pagal iš anksto numatytą grafiką, atsižvelgiant į augančias medžiagų bei darbų kainas.
„Admituras“ atkreipia dėmesį, kad gyventojai turi du kaupimo įmokų skaičiavimo kelius. Vienas jų – pagal ilgalaikį remonto planą, antras – pagal Vyriausybės nustatytus tarifus ir metodus.

Atsižvelgs į namo būklę

Nuo liepos mėnesio tarifo dydis tiesiogiai priklausys nuo to, ar gyventojai patvirtins ilgalaikį remonto planą. Ilgalaikis remonto planas yra dokumentas, kuriame numatoma, ką ir kada name reikės tvarkyti, kiek tai preliminariai kainuos ir kokia darbų seka būtų racionaliausia. Toks planas privalo apimti planuojamus remonto darbus, preliminarias kainas, terminus ir pan.

Ilgalaikį planą gali parengti namo administratorius, samdyti techninės priežiūros specialistai arba bendrijos pirmininkas.
Ilgalaikis remonto planas bus rengiamas atsižvelgus į daugiabučio namo būklę, kuri bus įvertinta, atsižvelgus į kasmetinius pastato apžiūros metu pastebėtus defektus ar gedimus, kurie bus suvedami į „Pastatų duomenų banko informacinę sistemą“.

Ši sistema oficialiai veikia nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio, tačiau, R. Bertulio teigimu, vis dar pasitaiko nemažai trukdžių. Šie duomenys gali skirtis nuo duomenų, kuriuos gyventojai mato gautose metinėse ataskaitose.

Vyks balsavimas raštu

Visais atvejais planas turi būti patvirtintas gyventojų daugumos sprendimu.
„Vyks balsavimai raštu, jei bus poreikis, rengsime susitikimus su gyventojais. Gyventojai gaus balsavimo biuletenius su ilgalaikiais planais ir jie galės rinktis planą arba ne. Kviečiame gyventojus aktyviai dalyvauti balsavime. Jeigu gyventojai nepriims sprendimo dėl ilgalaikio plano patvirtinimo (ar nepatvirtinimo) per pirmąjį turą, bus organizuojamas pakartotinis balsavimas, tokiu atveju sprendimui priimti užteks ¼ gyventojų balsų“, – kalbėjo R. Bertulis.

Pasak pašnekovo, dabar daromi ilgalaikiai planai dešimčiai metų, pagal kuriuos turėtų būti atnaujintos šildymo sistemos, fekalinės kanalizacijos, elektros instaliacijos ir kitos sistemos.
Jis neatmetė galimybės, kad darbai gali būti pradėti vykdyti tik po penkerių ar net daugiau metų, kuomet kaupimo fonde bus surinkta reikalinga suma.

Didės kaupiamosios įmokos

Pasirinkus (patvirtinus) ilgalaikį planą kaupiamosios įmokos tarifas apskaičiuojamas tiksliai pagal numatytas konkrečias priemones (pvz., vamzdynų keitimą ar laiptinės remontą) ir jų įgyvendinimo terminus. Tai leidžia gyventojams aiškiai matyti, kam ir kada bus naudojami jų sukaupti pinigai.

„Jeigu namas nėra atnaujintas, laikoma, kad visos vamzdynų, šildymo, inžinerinės sistemos yra susidėvėjusios, todėl jų atnaujinimas gali kainuoti ypač brangiai. Pagal preliminarius apskaičiavimus, pagal ilgalaikį planą kaupimo fondo įmokos daugiabučiams namams, kurie nėra atnaujinti (modernizuoti) ar yra neatnaujinę šildymo sistemos (dalyvavę mažosios renovacijos programoje), gali siekti apie eurą už vieną kvadratinį metrą“, – kalbėjo R. Bertulis.
Be to, pasirinkus ilgalaikį planą, prie kaupiamojo fondo, skirto remontui, prisidėtų mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifo dalis ilgalaikiame plane nenumatytoms privalomosioms priemonėms finansuoti (namams, kurių naudingasis plotas iki 3000 m², – 0,128 Eur už m² ; o plotas nuo 3000 m² – 0,102 Eur už m²).

Skaičiuos pagal tarifus

Nepasirinkus (nepatvirtinus) ilgalaikio plano, tarifas skaičiuojamas vadovaujantis Vyriausybės nutarimu, o jo dydis priklauso nuo pastato techninės būklės. Šiuo atveju pastato būklė taip pat bus vertinama pagal pastatų duomenų banko informacinę sistemą.
Jei pastato būklė prasta, tarifas gali būti didinamas kelis kartus: kai būklė gera – tarifas dauginamas iš 1, kai būklė patenkinama arba vidutinė – dauginama iš 2, kai būklė bloga – dauginama iš 3, o kai būklė kritinė – dauginama iš 4.

Atliko skaičiavimus

UAB „Admituras“ apskaičiavo, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. minimalūs kaupimo fondo tarifai namams, kurių naudingasis plotas iki 3000 m², – 0,128 Eur už m² ; o plotas nuo 3000 m² – 0,102 Eur už m². Maksimalus kaupiamojo fondo įmokos dydis 1,281 Eur už m².

Jei ilgalaikis planas nebus patvirtintas, nuo liepos 1 d. kaupiamosios įmokos tarifas, priklausomai nuo namo būklės, gali padidėti iki 4 kartų. Pavyzdžiui: kritinės būklės 50 m² dydžio butui mėnesinė kaupiamoji įmoka sieks 25,60 Eur (0,128x4x50= 25,60).
Atkreiptinas dėmesys, jog renovuotiems ir naujiems namams 5 metų laikotarpiui gali būti taikomas 50 proc. mažesnis tarifas.

Adelė VARAČINSKAITĖ
Nuotr. autorės ir iš redakcijos archyvo
REB-15801