Pagalba atvykusiems ukrainiečiams: problemas reikia spręsti čia ir dabar 

Nuotr. iš VšĮ „Būk su manimi“ archyvo

Nemažai pabėgėlių iš karo niokojamos Ukrainos prieglobstį rado ir mūsų rajone. Jiems pagelbėti ėmėsi ir savanoriai, nepelno siekiančios organizacijos.
Buvusios Ruzgų mokyklos pastate įsikūrusiai VšĮ „Būk su manimi“ ir besikuriančiai „Dirbinyčiai“ teko atidėti savo įprastą veiklą ir padėti atvykėliams ukrainiečiams.

Daugelis karo pabėgėlių į Mažeikius atvyko „taip, kaip stovi“: be papildomų drabužių, be reikmenų mažyliams, kitų būtinų priemonių. Juos priėmę mažeikiškiai atvykėliams ne visada gali suteikti tiek buičiai reikalingų daiktų, kiek jų reikia, ypač jei priima dvi ar net tris šeimas.

Gelbsti geranoriškumas

„Būk su manimi“ ir „Dirbinyčia“ – viešosios įstaigos, kurios surenka iš žmonių tinkamus naudoti drabužius, lovos skalbinius, buitinę techniką, kai kuriuos baldus, – dar tik spėjo persikraustyti iš Krakių į iš Savivaldybės išsinuomotas patalpas Ruzguose, ėmėsi ieškoti būdų, kad pagelbėtų atvykusioms šeimoms, būstus suteikusiems šeimininkams.

Jolita Butkienė ir Almantė Karpienė, šių nepelno siekiančių įstaigų vadovės, jau turėdamos patirties, pasinaudodamos socialiniu tinklu „Facebook“, skelbimais, padeda ieškoti reikalingų daiktų.
Daug žmonių geranoriškai dovanoja dėvėtos, bet tinkamos naudoti buitinės technikos, televizorių, kompiuterių, baldų ir pan. Drabužių ir patalynės jos kasdien surenka iš „Būk su manimi“ konteinerių, atskirai dovanoja ir pavieniai žmonės. Visa tai savanorių išrūšiuojama, sudėliojama. Daug daiktų gyventojai atiduoda su užrašu: ukrainiečiams.

Dėvėti, bet tinkami, tvarkingi drabužiai ras naujus šeimininkus. Nuotr. iš dešinės: Mažeikių apylinkės seniūnas Mantas Badaukis, Almantė Karpienė, Jolita Butkienė.

Mieste butą užleidusi dviem ukrainiečių šeimoms Dalia sako, kad bute buvo 4 miegojimo vietos, septyniems žmonėms patalynė nebūtų surinkta.
„Pagalba atėjo per Ruzgus. Buvo surasta gerų žmonių, kurie padovanojo dvi lovas, šaldytuvą, skalbyklę, kompiuterį, kompiuterinį stalą. Beje, „Roventa“ nemokamai prijungė internetą, kurio buvome atsisakę, – pasakojo moteris. – Savanorės Ruzgų patalpose buvo pririnkusios lovos skalbinių, rankšluosčių. Kai atvežė, pamaniau: na, tai bus skudurų. Bet paklodės, užvalkalai, užvalkaliukai, rankšluosčiai buvo labai kompaktiškai ir tvarkingai sulankstyti, švarūs. Tereikėjo tik perskalbti, išlyginti.“

Pabėgėliai randa reikiamų daiktų

Neretai patys atvykėliai atvažiuoja į Ruzgus ir pasirenka sau reikalingų daiktų: lėkščių, puodų, puodukų, drabužių, vaikams batukų, žaislų, kūdikiams vežimėlių ir kt.
Kaip pasakoja Jolita ir Almantė, praėjusią savaitę vienu metu Ruzguose apsilankė net 20 ukrainiečių, ieškodami būtiniausių daiktų. Stebina tų žmonių saiko turėjimas. Pavyzdžiui, viena moteris išsirinko striukę, patiko jai ir kita. Bet neėmė, pasakiusi, tegul lieka ir kitiems.

„Darbo rankų mums labai trūksta, taip pat kaip ir lėšų kurui, nes daiktus į vietą gabename savo transportu, retkarčiais pagelbsti ir jų savininkai. Asmeninį transportą naudoja ir mums padedančios savanorės. Atvykėliai taip pat teiraujasi ir kitokios informacijos, nes mano, kad mudvi tai žinome. Nori nenori, tenka jos susirasti, kad galėtume bent trumpai paaiškinti“, – sako A. Karpienė.
Moterys sakė, kad šiuo sunkiu metu į pagalbą atėjo verslininkai. Jos nuoširdžiai dėkingos bendrovei „Strėlė logistic“ bei Jokūbui Slavinskui už pagalbą.

Problemos sprendžiamos čia ir dabar

Mažeikių apylinkės seniūno Manto Badaukio teigimu, jam pradėjus vadovauti seniūnijai, kūrėsi ir VšĮ „Būk su manimi“. Įstaigos veikla pagrįsta konstruktyvumu ir organizuotumu spręsti problemą čia ir dabar, ilgai nesvarstant.

Ypač tai aktualu, kai susiduriama su socialiai jautrių žmonių poreikiais. Pavyzdžiui, skambina iš kurio kaimo: sudegė žmogui troba, tuoj J. Butkienė ir A. Karpienė ieško reikiamų daiktų. „Moterys daug bendrauja socialiniuose tinkluose, randa, kas reikalinga, yra pasiekiamos visą parą“, – sakė seniūnas.
Anot M. Badaukio, dabartiniu metu, kai rajone daugėja karo pabėgėlių iš Ukrainos, net galima pasimokyti, kaip greitai reikia spręsti problemas ir žmones aprūpinti būtiniausiais daiktais.
„Jos gali padėti realiai, ne tik moraliai išklausyti, nors ir tai yra svarbu. Vis dėlto konkreti pagalba yra svarbiau. Šitomis moterimis galima pasitikėti, be to, jos visada yra pasiekiamos“, – įvertino seniūnas.

Kuo džiaugiasi ir dėl ko apgailestauja bendruomenės pirmininkė

Pasiteiravus, kaip Ruzgų bendruomenė priima mokyklos pastate esančias veiklas, jos pirmininkė Birutė Jonaitienė sakė: „Kaimas labai džiaugiasi, kad ta įstaiga įsikūrė. Abi moterys labai veiklios. Mano mama 90 metų, krito, jai lūžo dubens kaulai. Reikėjo invalidų vežimėlio, pati buvau Mažeikiuose. Joms paskambinau, dar nespėjau parvažiuoti į namus, o vežimėlis – jau kieme. Joms padedant, gavome bendruomenei baldų komplektą, galime stalus padengti nors ir 100 žmonių.“

Pasidomėjus, ar pirmininkei teko bendrauti su ukrainiečiais, ši atsako: su keletu trumpai, kai buvo atvažiavę į Ruzgus. Ji stebisi atvykusiųjų paprastumu, nuoširdumu: „Jie išlipo, pasisveikino. Tokie šilti žmonės. Sakė, kad niekur nebūtų iš savo šalies važiavę. Ten turėjo darbus, gyvenimą, bet bombos krito ant galvų.“
Moteris jiems įdėjo daržovių, dar kreipėsi į vieną ūkininkę. Tik apgailestauja, kad jų neapkabino. O šešiolikmetis sūnus pasiūlė, kad galėtų su kokia šeima dalytis savo kambariu.
Elena VALIUKAITĖ

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Skip to content