Viskas aišku kaip dukart du – lietuvių kalboje daiktavardžiai giminėmis nekaitomi, jie yra vienos kurios nors giminės: stalas – vyriškosios giminės, o knyga – moteriškosios ir kitaip būti negali. Aišku, kalboje irgi būna nepritapėlių: naktibalda, nenuorama, valkata, vėpla, kerėpla, elgeta… Čia giminę nustatyti padeda kontekstas: baisus nenuorama, pavargusi elgeta, apgailėtinas valkata.
Ką daryti su tarptautiniais nekaitomais žodžiais? Tarptautiniai nekaitomi daiktavardžiai, turintys gale kirčiuotą -ė, -a, priskiriami moteriškajai giminei, todėl su jais derinami žodžiai taip pat turi būti moteriškosios giminės: papuošta fojė, gili dekoltė, antra kupė, įdomi esė, suplanuota turnė ir kt. Išimtį sudaro daiktavardžiai, kurie žymi vyriškosios giminės asmenis (atašė Jurkus, portjė Vaitkus).
Daiktavardžiai, gale turintys tiek kirčiuotą, tiek nekirčiuotą –o, –u, –i, lietuvių kalboje yra vyriškosios giminės, pvz.: bolero, kredo (credo), žabo, taksi, fondiu, interviu: į d o m u s interviu, a i s t r i n g a s tango, g r e i t a s taksi,
p u o š n u s žabo. Išimtį sudaro moteriškąją giminę žymintys daiktavardžiai ledi, fru bei tradiciškai įsitvirtinę žodžiai: teisinga žiuri, penktoji aveniu, populiarioji hindi.
P. S. Aptariamieji žodžiai neturi baigmens –e. Vadinasi, populiarios buvusiosgrupės pavadinimas Foje parašytas su klaida. Bet kaip pavadinsi, taip nepagadinsi – dainos vis tiek puikios.
Parengė Genovaitė VALANTIENĖ
