Šį sezoną net trys mažeikiškiai, kurie iki tol rungtyniavo kituose šalies ir užsienio krepšinio klubuose, pasirinko galimybę žaisti gimtajame mieste. Vienas iš jų – iki penkiolikos metų šios sporto šakos mažeikiškių specialistų ugdytas 25 metų 203 cm ūgio krepšininkas Mindaugas Tamušauskas.
PATRAUKĖ
PERSPEKTYVOS
Iki dešimties metų, nors klasėje ir mokykloje tarp savo bendraamžių buvo vienas aukščiausių, krepšiniu Mindaugas ne itin domėjosi.
„Visas mano domėjimasis krepšiniu buvo žaidimas vasarą krepšinio aikštelėje prie M. Račkausko gimnazijos. Draugai, kurie kartu vieną kartą žaidė ir jau lankė treniruotes, primygtinai pasiūlė nueiti į jas ir pasirodyti treneriui. Taip nuėjau pas trenerį Juozą Žiaukrą ir pasilikau“, – prisiminė pirmus savo žingsnius krepšinyje M. Tamušauskas.
Po penkerių metų sportinės karjeros mažeikiškis buvo pastebėtas, ir su dar vienu mūsų miesto krepšinio mokyklos auklėtiniu G. Džiugu pakviestas į šalies jaunučių rinktinės stovyklą. Į čempionatą su šia rinktine neišvažiavo, tačiau jo pasirodymas stovykloje neliko nepastebėtas: penkiolikmetis patraukė ir Vilniaus Š. Marčiulionio krepšinio akademijos, ir Kauno A. Sabonio krepšinio mokyklos trenerių dėmesį, todėl buvo pakviestas į jas toliau tęsti mokslų.
„Nusprendžiau pats: mačiau perspektyvą, maniau, pabandyti verta. Pasirinkau Kauną. Aišku, tėvai labai jaudinosi: šiame mieste pažįstamų neturėjau, o be to, buvau toks jaunas. Tačiau jų nuogąstavimai buvo be reikalo: Kaune gavau bendrabutį, šalia buvo mokykla, sporto salė“, – pasakojo sportininkas.
Jis prisipažįsta, kad iš pradžių buvo nelengva, ypač sutrikdė pirmosios dienos mokykloje: visi su vienoda uniforma, atrodė, kad čia bus labai griežta tvarka, tačiau viskas po truputį susitvarkė ir atėjo laimėjimai: mažeikiškis su A. Sabonio bendraamžių ekipa trejus metus iš eilės tapo šalies moksleivių krepšinio čempionu.
„Kai dabar pagalvoju, gal ir gimtajame mieste reikėjo pasilikti, buvo perspektyva žaisti už miesto vyrų komandą. Dabartiniams Sporto mokyklos auklėtiniams tikrai patariu, prieš išvykstant į kitą miestą, gerai pagalvoti: mūsų mieste dabar didelis dėmesys skiriamas krepšiniui, dirba puikūs specialistai, yra net dvi vyrų komandos, kurios daugiausia remiasi vietoje išugdytais žaidėjais, ir jei tu perspektyvus, tai tave tikrai pastebės. Bet, pasikartosiu, dėl tokių rimtų žingsnių turi apsispręsti pats sportininkas, gerai apgalvoti visus minusus ir pliusus“, – patarė Mindaugas.
PARAGAVO LKL DUONOS
Kaip ir daugelis jaunųjų krepšininkų, Mindaugas svajojo išvykti žaisti ir mokytis į Ameriką, tokias perspektyvas jam siūlė ir krepšinio skautai. Todėl po vidurinės mokyklos baigimo jis vis laukė kvietimo, o nesulaukęs, su kitu mažeikiškiu Raimondu Petrausku visą sezoną žaidė „Šilutės“ ekipoje.
„Kitais metais jau įstojau į Kauno kūno kultūros akademiją, kur iškart pradėjau rungtyniauti Lietuvos krepšinio A lygoje, „LKKA Atleto“ komandoje. Baigiau bakalauro studijas, įstojau ir šiemet tikiuosi baigti magistrantūrą“, – apie mokslus pasakojo mažeikiškis.
Praėjusį sezoną puolėjas gavo kvietimą rungtyniauti Lietuvos krepšinio lygoje, Marijampolės „Suvalkijos“ ekipoje.
„Nesakyčiau, kad ten labai patiko: rungtyniauti leisdavo nedaug, todėl po dviejų sezonų likau atviras kitų komandų pasiūlymams. Buvo keturi kvietimai iš Nacionalinės krepšinio lygos ekipų: savo gretose mane norėjo matyti Prienų „Rūdupis“, Pasvalio „Pieno žvaigždės“, Joniškio „Delikatesas“ ir mažeikiškiai. Kadangi visų komandų siūlomos sąlygos buvo daugmaž vienodos, pasirinkau savo gimtojo miesto klubą“, – sakė krepšininkas.
Jo manymu, Lietuvos krepšinio lygoje žaidžiama gudriau, kiek greičiau, nes Nacionalinės krepšinio lygos komandose yra daugiau jaunimo, kuris kartais nemąsto aikštėje, sukuria chaosą.
„Dabartinės sudėties „Mažeikių“ ekipai būtų sunku rungtyniauti LKL, bet su antroje turnyrinės lentelės pusėje esančiomis ekipomis kovoti galima. Tačiau dabar susidarė tokia padėtis, kad pirmąją vietą NKL laimėjęs klubas turi geras galimybes pereinamojoje kovoje su LKL ekipa iškovoti pergalę“, – sakė Mindaugas.
KOVOS DĖL MEDALIŲ
„Mažeikių“ ekipoje starto penkete rungtynes pradedantis M. Tamušauskas vidutiniškai pelno po dešimt taškų, sėkmingiausios jam buvo rungtynės su Kauno „Žalgiriu A. Sabonio mokykla“, kai į varžovų krepšį jis įmetė aštuoniolika taškų, pataikęs visus penkis mestus dvitaškius metimus.
Krepšininko paprašėme trumpai apibūdinti tas tris ekipas, kurioms mažeikiškiai šį sezoną pralaimėjo.
„Utenos „Juventa“ – lygiaverčių žaidėjų komanda, kurį beišmesi, o kurį beįmesi į žaidimą, tas jo nesugadins, prieš tokius varžovus labai sunku žaisti visas keturiasdešimt minučių. Prienų „Rūdupis“ – tai vienintelė mums neparanki komanda. Visos ekipos turi vieną tokį varžovą, su kuriuo niekaip nepavyksta žaisti savojo žaidimo, mums tokie yra prieniškiai. Pakruojo „Meresta“ – jiems pralaimėjome rungtynes pačioje sezono pradžioje, kai buvome dar gerai nesusižaidę, vėliau įgijome pasitikėjimo ir manau, kad su ja galėsime sėkmingai kovoti“, – apibūdino varžovus sportininkas.
Pasak M. Tamušausko, visi krepšininkai žino, kad, esant tokiai turnyrinei padėčiai, kai „Mažeikiai“ – vieni iš lyderių, sirgaliai jau atvirai kalba apie medalius.
„Stengsimės mes tuos jų lūkesčius pateisinti, turime tam visas galimybes. Bijau tik vienintelio, kas gali pakišti koją tokiems mūsų planams – tai traumos ar kiti netikėtumai“, – viliasi Mindaugas.
Per savo sportininko karjerą mažeikiškis rimtų traumų nėra patyręs, didžiausia – čiurnos patempimas, tačiau, pasak jo, tai net ne traumos, o neišvengiamos krepšininko palydovės, kurių gydymas trunka kelias savaites.
ATEITIS PRIKLAUSO
NUO PASIŪLYMŲ
Į tradicinius klausimus Mindaugas atsakė glaustai: gyvena pas tėvus, merginos neturi, važinėja 2001 metų laidos „Volvo S80“. Sportininkai, anot jo, nėra šventuoliai: alkoholis nėra jiems užgintas, tik visada turi žinoti, kada ir kiek.
„Jeigu tu valgai duoną iš krepšinio, tai pats privalai save kontroliuoti, niekas geriau už tave nežino tavo organizmo galimybių, todėl kada išlenkti vieną kitą bokalą alaus, sprendi pats. Taip pat ir tarpsezoniu: per atostogas, kai lauki pasiūlymų iš klubų, gali gulėti, tinginiauti ir nieko neveikti. Tačiau kiekvienas žaidėjas ruošiasi individualiai (vasarą Mindaugą buvo galima matyti sukantį ratus senamiesčio parko takeliais – V. S.), pats susidaro savo pasiruošimo grafiką, kad į naują komandą ateitų tinkamai pasirengęs“, – sakė krepšininkas.
Pasak M. Tamušausko, ateitis priklauso nuo to, kokių gaus pasiūlymų. „Kur žaisti – skirtumo nėra: į tokį draugiška kolektyvą, koks yra „Mažeikiai“, gerai įsilietų bet kuris žaidėjas. Tą patį galiu pasakyti ir apie A. Sabonio krepšinio mokyklą: nors buvau iš provincijos, bet rinktinėje susipažinau su kauniečiais, ir jie sėkmingai padėjo adaptuotis. Tuo tarpu „Suvalkijoje“ buvo sunkiau: buvo keli „senukai“, keli – naujokai, todėl bendravimas, o kartu ir žaidimas buvo gerokai sunkesnis“, – pažymėjo mažeikiškis.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.: Pasak krepšininko, komanda žino, ko iš jų dabar tikisi sirgaliai, ir stengiasi pateisinti jų lūkesčius.
