„Palaiminimų šeštadienis“ sulaukė didelio mažeikiškių susidomėjimo

Konferencijos metu giedojo šlovinimo grupė iš Klaipėdos „Dėl Tavęs“. Nuotr. iš Mažeikių rajono savivaldybės tinklalapio „Facebooke“

Praėjusį savaitgalį Mažeikiuose vykęs „Palaiminimų šeštadienis“ – septintasis, nuo sausio mėnesio ši iniciatyva keliauja po visą Žemaitiją. Pasak organizatorių, „Palaiminimų šeštadienio“ misija yra priartinti bažnyčią prie žmonių, suteikti gyvos ir džiaugsmingos bažnyčios patirtį.
Mažeikiuose vykusio renginio tema – „Apsiginkluokite visais Dievo ginklais“. Jame kalbėta apie gyvenimišką kovą, viltį, gyvą ir autentišką tikėjimą…
„Palaiminimų šeštadienis“ sulaukė didelio mažeikiškių susidomėjimo – į Kultūros centrą susirinko per pusę tūkstančio žmonių.

Skirtas ne tik tikintiesiems

Šis renginių ciklas gimė kaip bendras Telšių vyskupo Kęstučio Kėvalo ir Kretingos pranciškoniškojo jaunimo tarnybos projektas. Jis skirtas ne tik tikintiesiems, bet ir norintiems pažinti krikščionybę.
Pirmoji šventės dalis – konferencija, antroji, kuri užbaigė „Palaiminimų šeštadienį“, – Švč. Sakramento adoracija ir šv. Mišios.
Konferenciją mūsų mieste vedė Telšių vyskupas K. Kėvalas ir pranciškonas Gediminas Numgaudis iš Kretingos.

Linkėjo geros šventės

Įvadinius žodžius tarė ir geros šventės linkėjo Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios klebonas Donatas Stulpinas ir vicemerė Sigutė Bernotienė.
D. Stulpinas dėkojo visiems, radusiems laiko ateiti ir „Apsiginkluoti Dievo ginklais“.
„Įdomūs sutapimai: popiežius šį mėnesį yra paskelbęs misijų mėnesiu, o mes, pakrikštytieji, visi esame misionieriai. Taip pat šiuo metu prasideda kariniai apmokymai Mažeikiuose, o mes ruošiamės ginkluotis dvasiniais ginklais“, – pastebėjimais dalijosi klebonas.
Vicemerė S. Bernotienė džiaugėsi, kad mūsų rajone vyksta „didžiulė šventė“.
„Dėkoju, kad esame suburti, kad esame visi kartu, ir tikiu, kad visi išeisime pakylėti“, – džiaugėsi vicemerė.

Gyvenimas – lyg treniruočių ringas

Svarbi šventės dalis – ir šlovinimas. Giesmes konferencijos metu atliko katalikiško jaunimo šlovinimo grupė iš Klaipėdos „Dėl Tavęs“.
Pirmasis pranešėjas – Telšių vyskupas K. Kėvalas džiaugėsi gausiai susirinkusiaisiais ir savo kalbą pradėjo malda.
Kadangi šio „Palaiminimų šeštadienio“ tema – dvasinė kova, vyskupas jau savo kalbos pradžioje pastebėjo: „Nevynosiu į vatą – esame kovoje.“
Viso savo kalbėjimo metu K. Kėvalas sakė, kad kiekvieno žmogaus, ypač tvirtai siekiančio gėrio, gyvenimas – treniruočių ringas. Tačiau, kad šioje kovoje išsilaikytum, yra duoti vaistai.
„Išpažintis – patys stipriausi antibiotikai šioje kovoje, o mišios – patys stipriausi vaistai. Eucharistija – lyg aliejus, pilamas ant žaizdų“, – pastebėjo vyskupas.

Vilties reikšmė

K. Kėvalas kalbėjo ir apie sumaišytas vertybes. Tai iliustravo ir vienas jo pateiktas pavyzdys.
Vyskupo pasakojimu, katalikiškos organizacijos – ateitininkų federacijos vadovas pasidalijo tokia patirtimi: norėta atšvęsti Ateitininkų metus, kurie bus minimi 2020 m., pirmasis renginys turėjo būti moksleivių rūmuose. Administracijos paklausta, ar ant šių rūmų galėtų užkabinti plakatą, kuris skelbia „Dievas yra meilė“.
Ten atsakyta: šio plakato jokiu būdu negalima kabinti, juk čia eina tėvai, vaikai, vyksta įvairūs renginiai…
„Plakato, skelbiančio „Dievas yra meilė“ kabinti negalima… Žmonės įsigąsdinę, ką pagalvos kiti. Tai kas jus, ponai, laiko? Ar tėvynė nelaisva? Ar jūs prieš meilę? O toks plakatas kaip tik galėtų įkvėpti: Viešpatie, tu esi meilė, viskas yra gerai“, – situaciją komentavo vyskupas.

Konferenciją mūsų mieste vedė Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas (kairėje) ir pranciškonas Gediminas Numgaudis iš Kretingos. Nuotr. iš Mažeikių rajono savivaldybės tinklalapio „Facebooke“

Taigi, toks plakatas galėtų suteikti vilties, kuri, pranešėjo teigimu, yra labai svarbus dvasinis ginklas.
Pirmoji Komunija – tik dėl reikalo?
Antrąją konferencijos dalį vedęs pranciškonas G. Numgaudis taip pat kalbėjo be užuolankų – dvasinė kova yra arši.
Apie sakramentus jis taip pat turėjo vienareikšmę nuomonę – be tikėjimo jie neveikia. Dvasiškio nuomone, skaudi problema yra Pirmosios priėję vaikai, kurie buvo vedami šio sakramento tik tam, kad būtų „sutvarkyti“, o apie gyvą tikėjimą čia dažniausiai nebūna nė kalbos…
G. Numgaudis kritiškai atsiliepė ir į stabmeldystę, kai paveikslai, altoriai tampa svarbesni už tikėjimą, maldą.

Nepasiduoti neapykantos provokacijai

Pranciškonas išskyrė dar vieną svarbią problemą: mes pasiduodame neapykantos provokacijai: kaltiname vienas kitus, kad netinkamai gyvename, netinkamai elgiamės bažnyčioje ir pan. Tai veda į atskirtį.
Pranciškonas pabrėžė, kad čia irgi išryškėja dvasinė kova, ir citavo Bibliją: „Mes grumiamės ne su krauju ir kūnu, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šių tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštumose“.
„Iki šiol mums buvo pristatomi mūsų priešai: pridedi komunisto etiketę – gali nušauti, pridedi etiketę liaudies priešas – gali nušauti, pridedi etiketę banditas – gali nušauti, šiandien pridedi etiketę teroristas – gali nušauti. Bet apaštalas Paulius sako: grumiamės ne su krauju ir kūnu“, – kad problemos šaknys gilesnės ir neapykanta šių dalykų neišspręsi, akcentavo dvasiškis.

Liudijo buvęs mažeikiškis

Konferenciją pratęsė buvusio mažeikiškio Lauryno Jacevičiaus liudijimas. Jau savo kalbėjimo pradžioje jis pabrėžė, kad, kitaip nei ankstesni pranešėjai, jis atėjo ne mokyti, o liudyti – pasakoti apie savo tikėjimo, Dievo atradimo istoriją.

Telšių vyskupijos ateitininkų pirmininkas Paulius Auryla pristato „Dievo ginklais“ apginkluotus karius. Nuotr. iš Mažeikių rajono savivaldybės tinklalapio „Facebooke“

Jaunas vyras pasakojo: jo gimtasis miestas – Mažeikiai, čia jis pradėjo garbinti savo pirmąjį dievą – krepšinį. Kitaip sakant, jo didysis gyvenimo troškimas buvo žaisti krepšinį, tuo metu jis rungtyniavo Mažeikių komandoje.
Tačiau, pradėjus studijuoti ir vis dar užsiimant šiuo sportu, paaiškėjo, kad jis turi stuburo išvaržą ir daugiau žaisti nebegalės… Tai jaunuoliui buvęs didelis sukrėtimas.
„Tačiau greit atsirado kitų „dievukų“ – karjeros siekimas, santykiai su mergina ir pan.“, – dalijosi vyras.

Dievoieška – po egzistencinės krizės

Buvęs mažeikiškis pasakojo, kad, studijuojant ketvirtame kurse, jį ištiko egzistencinė krizė, tada po truputį pradėjo skaityti Bibliją.
Nors Dievas ir tikėjimas vyrą lydėjo visada, su skautais jis lankė bažnyčią, tačiau šis santykis buvo gana paviršutiniškas. Dievą jis matė kaip teisėją, kurio standartus reikia atitikti, o, tuometine vyro nuomone, tai beveik neįmanoma.
Didysis lūžis įvyko dar po kelerių metų, jau gyvenant Prienuose. Tuomet Laurynas suprato, kad jokių standartų jis atitikti neturi – santykis su Dievu vyksta per tikėjimą, per Dievo besąlyginę meilę.

Pabaigoje – adoracija ir šv. Mišios

„Palaiminimų šeštadienį“ vainikavo Švč. Sakramento adoracija ir šv. Mišios Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje.
Adoracijos metu buvo galima atlikti išpažintį, jos metu giedojo Lina ir Arūnas Raudoniai.
Šv. Mišias koncelebravo Telšių vyskupas K. Kėvalas kartu su Mažeikių dekanato kunigais, jų metu giedojo jungtinė Mažeikių dekanato šlovinimo komanda – jaunimas iš Mažeikių ir Viekšnių.
Mišiose vyskupas lyg apibendrino konferencijoje išsakytas mintis – kalbėjo apie gyvą, autentišką tikėjimą, pateikė apmąstymų apie krikščionišką nuolankumą ir tai, kodėl jis nepažeidžia žmogaus orumo.

Nuotraukos iš Mažeikių rajono savivaldybės tinklalapio „Facebooke“