Laikui vis tolinant karo dienų įvykius, Sedoje kas metai renkamasi paminėti Sedos kautynių dienos.
Tarp gyvųjų nebeliko nė vieno anų dienų liudytojo, bet atmintis dar gyva. Sedos senosiose kapinėse prižiūrimas broliškas kareivėlių kapas. Sedos kultūros centro ir Žemaitijos šaulių Mažeikių kuopos vado Prano Trakinio iniciatyva į Sedą suvažiuoja dideli būriai jaunųjų šaulių ir jų vadai.
Renginį vedė Sedos kultūros centro darbuotojas Gediminas Jokubauskas, grojo pučiamųjų orkestras „Griaustinis“.
Sedos seniūnė Audronė Dipševičienė dėkojo šauliams už prasmingas iškilmes kasmet.
P. Trakinis, vertindamas Sedos kautynių prasmę, prisiminė ant Tėvynės laisvės aukuro sudėtas tremtinių, partizanų aukas.
Jau ne pirmus metus į kautynių paminėjimą atvažiuoja Paulius Mylė, kuris iš pirmų lūpų girdėjo pasakojimus apie tragiškus tų dienų įvykius. Jo dėdė Augustas Mylė buvo tų kautynių dalyvis. Kapų tyloje nuaidėjo salvės už Lietuvą, už Sedą ir už amžiną jaunų kareivėlių atminimą.
