Parašas svarbiau nei pinigai

Norintys susimokėti už komunalines paslaugas gyventojai verčiami pildyti apklausos biuletenį.

Daugiabučių namų gyventojai verčiami balsuoti dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo. Iš atsisakančiųjų pildyti biuletenį pinigai neimami. Apklausos organizatoriai akivaizdžiai perlenkė lazdą, nes kaip paaiškino vartotojų teisių gynėjai, tokia apklausa negali būti siejama su mokesčių mokėjimu.

KREIPĖSI Į REDAKCIJĄ
Į redakciją užsuko pasipiktinusi Draugystės gatvėje, daugiabutyje gyvenanti Adelė Šileikaitė. Moteris guodėsi niekaip negalinti apmokėti sąskaitos už komunalines paslaugas, nes kasos darbuotojos iš jos pinigų neima, kol ji nepasirašo kitoje sąskaitos pusėje išspausdinto biuletenio, kuriame nurodyti apsirūpinimo karštu vandeniu būdai. Pinigėlius bandžiusi įsiūlyti mikrorajono kasoje, vėliau – senamiestyje, tačiau rezultatas buvęs toks pat nesėkmingas.
„Koks gali būti ryšys tarp pinigų mokėjimo ir balsavimo? Kaip aš galiu rašytis ant to, ko nesuprantu? Gal sau nuosprendį pasirašysiu?“– replikavo moteris.
Redakcija sulaukė ir pasipiktinusių žmonių skambučių. Daugiabučių gyventojai teigė pasirašydami ant siūlomo biuletenio bijantys būti apgauti, nes pasirinkimas susijęs su pinigais.

PINIGŲ UŽ PASLAUGAS ATSISAKĖ
Atvirai pasakius, sunku buvo patikėti prievartiniu balsavimu. „Santarvė“ nusprendė pati išsiaiškinti situaciją, ir, norėdama atlikti žurnalistinį tyrimą, sąskaitą už komunalines paslaugas „pasiskolino“ iš vieno daugiabučio gyventojo.
Atsiskaityti pabandėme senamiestyje esančioje įmonės „Mažeikių butų ūkis“ kasoje. Kasininkė net nežvilgtelėjusi į tiesiamus pinigus grąžino atgal sąskaitą ir paprašė užpildyti biuletenį.
Bandėme aiškinti, kad reikia laiko pagalvoti, kad savo nuomonę pareikšime vėliau, o dabar tenorime sumokėti pinigėlius. Jauna moteris maloniai paaiškino nieko padėti negalinti – teksią ateiti sumokėti tada, kai jau apsispręsime, kurį siūlomą karšto vandens apsirūpinimo būdą renkamės.
„Kompiuterinė programa taip nustatyta, kad norint prieiti prie jūsų duomenų, prieš tai turime nurodyti kurį – pirmąjį ar antrąjį, būdą renkatės, jei atsisakote pareikšti savo nuomonę, mes automatiškai spaudžiame pirmąjį“, – dėstė kasininkė.

PASIRINKTI VERČIA ĮSTATYMAS
Iš šalies stebint kasoje dirbančias moteris, nepavydėtinas atrodė jų darbas ir stebino jų kantrybė. Ne visi atėjusieji susimokėti pinigus dėl brukamos apklausos buvo geranoriškai nusiteikę. Vieni laidė replikas, kiti uždavinėjo begales klausimų kasininkėms arba situacijos aiškintis ėjo tiesiai pas administruojančios įmonės vadovus, dar kiti – mojo ranka „į nesąmones“ ir teigė visai nemokėsią.
„Mes nieko negalime pakeisti. Tokie yra nurodymai, taip ir elgiamės“, – lakoniškai situaciją komentavo kasininkės.
Administruojančios įmonės „Admituras“ direktorius Antanas Barvydis „Santarvei“ paaiškino, kad pasirinkti karšto vandens apsirūpinimo būdą daugiabučių namų gyventojus verčia Šilumos ūkio įstatymas. Jeigu gyventojai to nepadarys, tokiu tiekėju automatiškai – ir pagal įstatymą, ir pagal 2009 metų spalio mėnesį priimtą rajono Savivaldybės tarybos sprendimą – tampa šilumos tiekimo įmonė.

APKLAUSOS – DU BŪDAI
Nesiimame ginčytis su teisės aktų kūrėjais ar įstatymų leidėjais. Tuo labiau kai tikinama, jog gyventojų apsisprendimas dėl karšto vandens apsirūpinimo būdo gali būti naudingas jiems patiems – esą atsiras daugiau tvarkos deklaruojant karštą vandenį, bus išspręsta vandens apskaitos kontrolė, nereikėsią mokėti už nesąžiningus vartotojus ir pan. Tad gyventojai, nepareikšdami savo nuomonės, lyg ir „kerta šaką, ant kurios sėdi“. Bet kita vertus, ar taip elgtis jų nepastūmėja patys apklausos organizatoriai, juos savotiškai remdami prie sienos.
„Kas per prievartą brukama, visada kelia įtarimų“, – teigia gyventojai, pasigedę išsamesnio išaiškinimo, ne tik to, kas parašyta biuletenyje.
Civilinis kodeksas numato, kaip priimti sprendimą dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo arba pasirinkti karšto vandens tiekėją – t. y. butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, arba balsuojant raštu.
A. Barvydžio teigimu, rinktis kito apklausos būdo – namo gyventojų susirinkimo – neįmanoma, nes žmonės į susirinkimus nesueina. O bet kokie sprendimai priimami pritarus daugiau kaip pusei butų ir kitų patalpų savininkų.
Tokiu pat būdu sprendimus priima ir daugiabučių namų bendrijos. Vienos bendrijos pirmininkas Vytautas Rimiškis sutiko, kad ne visi gyventojai lanko susirinkimus, tačiau apie 60–70 proc. susirenka – o tiek užtenka.
Bendrijos taip pat turi pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, tačiau apklausa atliekama netaikant tokio spaudimo.

VARTOTOJŲ TEISĖS PAŽEIDŽIAMOS
„Admituro“ direktoriaus A. Barvydžio „Santarvė“ klausė, ar administruojanti įmonė neperlenkė lazdos, iš gyventojų neimdama pinigų, kol jie nepasirenka apsirūpinimo karštu vandeniu būdo arba apskritai neatsisako balsavimo.
„Pagal teisės aktus, per dvi savaites turėtų sugrįžti tie biuleteniai. Kaip tada sužinoti gyventojų nuomonę? Svarbus klausimas, susijęs būtent su mokėjimu“, – nuo tiesaus atsakymo išsisuko direktorius.
A. Barvydžiui skirtą klausimą peradresavome Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, net neabejodami, kad gyventojų teisė atsiskaityti už paslaugas jiems norimu laiku pažeista.
Tarnybos atstovas viešiesiems ryšiams Vitas Ūsas paaiškino, kad pagal Šilumos ūkio įstatymą, daugiabučių namų gyventojai daugumos sprendimu gali pasirinkti jiems tinkamiausią apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. Vartotojų sprendimo priėmimą, pasirenkant apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, organizuoja daugiabučio namo bendrosios nuosavybės valdytojas, t. y. administratorius arba daugiabučio namo savininkų bendrija, arba jungtinės veiklos sutarties dalyviai.
„Vartotojų teisė pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, kurią nustato Šilumos ūkio įstatymas, negali būti siejama su mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimu. Tokių sąlygų teisės aktai nenustato. Administratorius, organizuodamas sprendimo dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo priėmimą, negali nustatyti jokių papildomų sąlygų gyventojų teisei įgyvendinti“, – tarnybos poziciją komentavo V. Ūsas.

TURI TEISĘ ŽINOTI
Vartotojų teisių apsaugos įstatymas numato, kad turime teisę „gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes, teikiamas paslaugas“.
„Kaip labirinte. Skaitant šią informaciją sunku susiorientuoti. Klausimų turiu daug, bet atsakyti man niekas nesugeba. Neturiu laiko lakstyti po vadovų kabinetus ir aiškintis, todėl iš dviejų blogybių rinksiuosi vieną“, – „Santarvei“ prisipažino jaunas vyras.
A. Barvydžio teigimu, balsavimo biuletenyje pakankamai aiškiai ir suprantamai išaiškinti abu pasirinkimo variantai: vienas – su karšto vandens tiekėju, kitas – be. Kiek „aiškiai“, gyventojai gali patys įsitikinti, šios dienos numerio 4 p. perskaitę daugiabučius administruojančių bendrovių bei apklausos organizatorių „Admituras“ ir „Tavo pastogė“ pateikiamą informaciją.
„Santarvei“, analizuojant informaciją ir biuletenį, kilo ne vienas klausimas, tačiau apklausos organizatoriai ne į visus galėjo atsakyti.
„Kai derinome klausimą su Šilumos tinklais, šitie dalykai buvo pateikti. Tuos biuletenius ir su šalto vandens tiekėju, ir su Savivaldybės administracija ne kartą derinome. Aš nežinau, negaliu komentuoti, šie skaičiai pateikti šilumos tiekėjo“, – negalėjo paaiškinti A. Barvydis, kodėl pasirinkus karšto vandens tiekėją, brangtų vanduo.

NESLEPIA SAVO NUOMONĖS
Butų ūkio kasininkės „Santarvę“ tikino, kad gyventojams neperša savo nuomonės ir nesiūlo vieno kurio nors būdo. Tačiau „Admituro“ vadovas A. Barvydis neslėpė esąs už antrąjį variantą.
„Jeigu pasirenkame karšto vandens tiekėją, save susaistome sutartimi, įsipareigojame pirkti gatavą produktą už fiksuotą kainą. Jei antrą variantą, turime laisvę pirkti produktą dalimis – iš šilumos tiekėjų šilumą vandeniui ruošti, o šaltą vandenį – iš šalto vandens tiekėjo“, – samprotavo direktorius.
Anot jo, antrasis variantas – ne tik teikia didesnę laisvę, bet ir yra pigesnis. O kaip būtų su vandens apskaitos kontrole, dėl kurios atsirado Šilumos įstatymo pataisa, įpareigojanti pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą?
„Administratorius skelbtų konkursą ir pirktų paslaugą. Apklausos būdu pasirinkta įmonė atliktų apskaitos prietaisų priežiūrą ir patikrą“, – paaiškino A. Barvydis.
Esą gyventojams toks variantas pigesnis, abonentinis mokestis tesiektų iki 1,9 lito. Taip jis pavadino administratorių paskaičiuotą mėnesio mokestį už būsimą paslaugą.

TARYBA KAINŲ NETVIRTINO
Balsavimo biuleteniuose nurodytas abonentinio mokesčio dydis – 6,35 lito arba 3,40 lito (priklausomai nuo apskaitos prietaisų duomenų nuskaitymo būdo) – gyventojams jau nebe naujiena.
„Santarvė“ jau yra ne kartą rašiusi, kad Savivaldybės Tarybos sprendimu jis būtų taikomas karšto vandens tiekėju pasirinkus Mažeikių šilumos tinklus.
Tačiau ne vieną šokiravo informacija, kad tokiu atveju brangtų (1,59 arba 2,24 lito) karšto vandens kubo kaina. Nors kainai padidinti taip pat reikėtų Tarybos pritarimo, politikai tokio dokumento net nėra regėję.
„Mažeikių šilumos tinklų“ direktoriaus pavaduotojas Jonas Jurkonis „Santarvei“ paaiškino, kad įmonei, kaip karšto vandens tiekėjai, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija leido į karšto vandens kainą įskaičiuoti dešimt procentų būsimų vandens netekčių. Komisija mažeikiškių pateiktą bazinę kainą patvirtino. Lapkričio mėnesį šilumos ir karšto vandens kainą numatyta pristatyti Savivaldybės Tarybai.
„Čia daugiau informacinio pobūdžio, liktų kainų komisijos patvirtintas kainos dydis“, – pašnekovas nebijo, kad politikai gali tarti „ne“.

SLEPIASI PRIVATŪS INTERESAI?
Beje, dar labiau neaiškus gyventojams „Admituro“ siūlomame antrajame variante atsiradęs vadinamasis abonentinis mokestis – apie 1,9 lito. Jis į biuletenį įrašytas, kaip sakoma, iš „lubų“ – pagrindimo pasigedo ir biuletenį derinę (žodžiu) Šilumos tinklų vadovai, ir „Mažeikių vandenų“ direktorius Pranas Trakinis.
Savivaldybės vyriausiasis energetikas Jonas Labutis prisipažino, kad ir jam kyla įvairių klausimų dėl apklausos biuletenyje pateiktų skaičių, tuo labiau kad ir kolegos neduoda ramybės. Valstybės tarnautojas apie kažkokius neatitikimus girdėjęs ir iš Mažeikių šilumos tinklų ekonomistės.
„Aišku, kad neaišku. Be abejo, aiškinsimės“, – pažadėjo specialistas.
Tuo tarpu viešojoje erdvėje pasigirsta spėlionių, kad „Admituras“ neatsitiktinai pasisako už antrąjį variantą. „Mažeikių butų ūkis“ turi vandens apskaitos prietaisų patikros stendą. Esą perfrazuojant garsią frazę, kas gali paneigti, kad, pasirinkus būdą be karšto vandens tiekėjo, apskaitos prietaisų priežiūra ir patikra neatiteks giminingai įmonei, už patikrą šiuo metu imančiai 14 litų.
Sigito STRAZDAUSKO nuotraukos.: Butų ūkio kasoje daugiabučių namų gyventojų pirmiausia prašoma parašo, tik tada pinigų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto