Nuotr. iš asmeninio archyvo
Pirmadienį Snieginos Chriščinavičienės paveikslų galerijoje „Sniegenos giesmė akmenėliui“ pristatyta kalendorių paroda „Kalendoriai – praeities liudytojai“.
Taip pat galerijoje esanti ekspozicija „Tapyba žeme, smėliais ir akmenėliais“ (239 paveikslai) papildyta 2019 metais sukurtais darbais.
Kalendorių ekspozicijoje – apie 200 vienetų nuo 1933–2020 metų. Kalendoriai yra patys įvairiausi: Pavyzdžiui, liudijantys apie žymiausias Lietuvos vietas. Vienas jų – „Lietuva 2014“. Šis kalendorius ypatingas tuo, kad sudarytas iš atvirukų apie žymiausias Lietuvos vietas bei jose esančius ypatingos reikšmės statinius, paminklus. Pasibaigus kalendoriniams metams, šiuos atvirukus galima išsikirpti ir panaudoti pagal paskirtį. Taip pratęsiamas kalendoriaus panaudojimo laikas.
Dalis kalendorių informuoja apie žymių Lietuvos žmonių kelionėse sukauptą medžiagą. Pavyzdžiui, kalendoriuje „Paulius Normantas 2006“ pateiktos žymaus keliautojo Pauliaus Normanto nuotraukos, pasakojančios apie Tibeto sostinėje bei Rytų ir Šiaurės Tibete, Vakarų Nepale esančias žymiausias šventyklas ir paminklus…
Treti – astrologinių žinių kupini kalendoriai. Kalendoriuje „Didysis astrologinis Mėnulio kalendorius – 2002“ informuojama apie bendrą metų prognozę ir skirtas atskiriems zodiako ženklams. Šių kalendorių lentelėse pateiktos išsamios nuorodos, kada geriausios dienos atskiriems lapiniams, žiediniams bei šakniniams augalams sodinti ir patiems įvairiausiems darbams atlikti. T.y. keliauti, pirkti, kirpti, formuoti…
Galima vardinti dar daug eksponuojamų kalendorių rūšių… Visi jie unikalūs, pateikiantys skirtingą informaciją.
Pasak parodos autorės, laiko srovė sruvena taip greitai, kad sunku sustabdyti. Tik verti kalendoriaus lapus. Atrodo ką tik atvertei, o čia jau ir vėl rytas.
„Ką tik sutikome Naujuosius metus, o jau už kelių dienų į Motinos gamtos duris pasibels pavasaris. Tad pamaniau, kad reikia tiesiog pabraidyti po praeities kalendoriuose pateiktus gerų ir naudingų minčių klodus. Buvo tikrai įdomu. Laikas, kurį praleidau su kalendoriais iš praeities, suteikė žinių apie praeities aktualijas ir tokių, kurias drąsiai galiu panaudoti šiandien, o kai kurias – ir po daugelio metų“, – mintimis dalijosi S. Chriščinavičienė.
Nuotr. iš asmeninio archyvo
