Parodoje – klaipėdiečių rekonstruoti delmonai

Mažeikių muziejuje atidaryta tautinio kostiumo detalės – delmonų – paroda. Joje eksponuojami humanitarinių mokslų daktarės, tautinio kostiumo ekspertės Elenos Matulionienės ir jos dukros Ievos Matulionytės rekonstruoti Mažosios Lietuvos moterų delmonai.

Ir gražu, ir praktiška

Delmonais vadinami gausiai dekoruoti tekstiliniai krepšeliai arba kitaip – uždėtinės kišenės, kurios būdavo juosiamos ant juostos ir nešiojamos po prijuostėmis arba šiek tiek iš po jos išlindusios.
Mažosios Lietuvos etnografinio regiono gyventojos, darbuodamosi namuose ir išeidamos iš namų, į delmonus susidėdavo reikalingus smulkius daiktus: raktus, šukas, peiliuką, pinigų.
Tokių krepšelių yra išlikę ir tvirtesnių. Manoma, kad jose moterys, eidamos į bažnyčią, nešdavosi maldaknyges, giesmynus.

Parodos pristatymo dalyviams apie delmonų rekonstrukcijas, Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo subtilybes papasakojo ir savo žiniomis pasidalijo Elena Matulionienė.


Be praktinės paskirties – reikalingoms smulkmenoms įsidėti, delmonai buvo ir viena puošniausių kostiumo detalių – kruopščiai išsiuvinėti įvairiaspalviais siūlais ir stiklo karoliukais, pažymėti prasminiais tekstais – palinkėjimais, datomis, inicialais.

Įtraukti į kultūros vertybių sąvadą

Parodos pristatyme dalyvavusi E. Matulionienė iš muziejų, kur saugomi rekonstrukcijų originalai, surinko medžiagą ir kartu su dukra Ieva sukūrė šių senų, jau išsitrynusių ir apiblukusių originalų rekonstrukcijas. E. Matulionienė apsigynė etnologijos mokslo krypties daktaro disertaciją „Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo tekstilinių krepšelių raida“, kuri vainikavo jos tris dešimtmečius vykdytus tyrinėjimus.
Nuo 2019 m. rekonstruotų delmonų paroda keliauja per Lietuvą. Tais pačiais metais šis Klaipėdos kraštą reprezentuojantis rankdarbis buvo įrašytas į Nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.
Mažeikių muziejaus lankytojai parodoje gali išvysti kelias dešimtis XIX a. viduryje–XX a. pradžioje Klaipėdos ir Šilutės rajonų kaimuose ryšėtų delmonų rekonstrukcijų.

Grožio samprata, mados ir laikmečio ekonomika

Lietuvininkų sermėgos, eksponuojamos parodoje, padabintos rankų darbo papuošimais.

Parodos pristatymo dalyvius E. Matulionienė supažindino su Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo detalėmis ir jo subtilybėmis.
Ekspertė, remdamasi istorinėmis fotografijomis ir šaltiniais, papasakojo apie pagrindines delmonų formas, ornamentiką, simbolius, spalvas ir ženklus.

„Muziejuose saugomi eksponatai per laiką nubluko, nudilo, ištrupėjo. Kolekcijoje pristatomi delmonai yra gerokai ryškesni už išlikusius muziejinius pavyzdžius, nes lietuvininkės drąsiai derino spalvas, siuvinėjo ryškiais įvairių rūšių siūlais. Delmonus siūdavo iš vilnos, medvilnės, aksomo, lino, velveto atraižų, o jų formą pabrėždavo apsiūdamos kontrastingos spalvos kanteliu, sukurdamos mūsų akiai neįprastus spalvinius derinius.

Delmonų spalvos, pasirinkta forma ir ornamentai perteikia lietuvininkių grožio sampratą, to meto madas. Siuvinėjimo būdai ir apdaila parodo merginų ir moterų meistriškumą, o panaudotos medžiagos atspindi laikmečio ekonomiką“, – teigė Klaipėdos etnokultūros centre dailės studijos koordinatore dirbanti E. Matulionienė.

Nida PUKELIENĖ
Autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Skip to content