Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuva priklauso aštuonioms pasaulio valstybėms, kuriose daugiausia žmonių serga atspariomis vaistams tuberkuliozės formomis. Pernai mūsų šalyje nustatyta 2370 naujų tuberkuliozės atvejų.
Vilniuje Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Naujojo Džersio medicinos mokyklos pasaulio tuberkuliozės institutas (JAV) ir Lietuvos žurnalistikos centras surengė seminarą apie tuberkuliozę. Seminare pranešimą skaitė Pasaulio tuberkuliozės instituto, įsikūrusio Niujorke, vykdomasis direktorius, visuomenės sveikatos magistras, medicinos profesorius Lee B. Reichmanas. Tuberkuliozės plitimo ir gydymo būdus pristatė šio instituto medicinos profesorė ir direktorė Bonita T. Mangura.
Apie PSO tuberkuliozės strategiją ir padėtį Europos regione papasakojo organizacijos tuberkuliozės kontrolės Europos regiono biuro Danijoje patarėjas, Naujojo Džersio mokslų akademijos, Latvijos gydytojų draugijos ir Latvijos pneumonologų asociacijos narys medicinos daktaras Richardas Zaleskis.
Apie sergamumą tuberkulioze, jos gydymą bei kontrolę kalbėjo Lietuvos ir Latvijos medikai.
MIRŠTA TŪKSTANČIAI ŽMONIŲ
PSO duomenimis, pasaulyje kasmet nuo tuberkuliozės miršta 2 milijonai, kasdien – 5 tūkstančiai žmonių, kas minutę – 2 vaikai.
„Situacija grėsminga. Tuberkuliozė nusineša tiek gyvybių, lyg kas valandą nukristų lėktuvas ir žūtų jo keleiviai“, – palygino medicinos profesorius iš Niujorko L. B. Reichmanas.
Lietuvoje kasmet miršta 200300 tuberkulioze sergančių žmonių.
PSO duomenimis, trečdalis pasaulio gyventojų (2 milijardai) yra užsikrėtę tuberkulioze. Ši liga ypač išplitusi buvusioje Sovietų sąjungoje.
Pernai Lietuvoje nustatyta apie 2400 naujų tuberkuliozės atvejų, daugiausia – plaučių tuberkuliozės. Lietuva pagal tuberkuliozės išplitimą Europos regione užima 10 vietą ir priklauso prie aštuonių valstybių, kuriose daugiausia žmonių serga vaistams atspariomis formomis. Pagal ligos išplitimą pirmauja Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija. Lietuvą lenkia ir kaimyninės šalys – Estija bei Latvija.
IŠSKIRIAMOS RIZIKOS GRUPĖS
„Kiekvienas žmogus gali užsikrėsti tuberkulioze. Tačiau šia liga suserga kas dešimtas užsikrėtusysis“, – sakė L.B. Reichmanas.
Tuberkuliozės infekcijos rizikos grupėms priklauso žmonės, gyvenantys su asmenimis, sergančiais aktyvia tuberkulioze, sveikatos apsaugos darbuotojai, kaliniai, buvę kaliniai, kalėjimų darbuotojai, žmonės, piktnaudžiaujantys alkoholiu arba narkotikais, priklausantys socialiai pažeidžiamoms grupėms, tokioms kaip benamiai, bedarbiai, migrantai.
Didžiausią galimybę susirgti tuberkulioze turi neseniai infekcija užsikrėtę žmonės, tie, kurių imunitetas susilpnėjęs dėl ŽIV, diabeto, gydymo radiacija, prastos mitybos, piktnaudžiavimo alkoholiu.
SERGANTIEJI PATIRIA DISKRIMINACIJĄ
PSO ekspertų teigimu, tuberkuliozė – skaudus iššūkis visuomenės sveikatai. Liga yra našta ne tik sergantiems žmonėms, bet ir valstybei, nes gydymas ir diagnostika – labai brangūs.
Liga didina skurdą, sukelia finansinių sunkumų sergantiesiems ir jų šeimoms, patiriama kelionės išlaidų vykstant į gydymo įstaigas. Tuberkulioze sergantys žmonės neretai nebegali dirbti, dėl to šeima netenka pajamų.
Kita problema – šia liga sergantys žmonės patiria diskriminaciją ir socialinę atskirtį. Apie tokią patirtį pasidalino ir seminare dalyvavusi pacientė iš Latvijos, sirgusi tuberkulioze. Anot moters, tokie ligoniai ignoruojami, nes žmonėms trūksta informacijos apie tuberkuliozę.
„Ne kiekvienas, užsikrėtęs infekcija, šia liga suserga. Be to, ši liga išgydoma“, – sakė moteris.
SKIRIAMA NEPAKANKAMAI DĖMESIO
Kad tuberkuliozę galima nugalėti, akcentavo ir PSO atstovai.
„Yra aišku, kas ligą sukelia, kaip ji plinta, kaip ją gydyti, kokia būtina prevencija. Deja, kovai su tuberkulioze skiriama nepakankamai dėmesio. Jokia kita liga nėra taip toleruojama“, – pastebėjo medicinos profesorius iš JAV L.B. Reichmanas.
Svečias kalbėjo apie naujų vaistų ir priemonių poreikį. PSO parengė pasaulinį kovos su tuberkulioze planą 20062015 metams. Tačiau ar ši programa bus įgyvendinta, priklausysią nuo politinės valios sukūrimo ir palaikymo.
Profesorius apgailestavo, kad socialines programas politikai dažniausiai ignoruoja.
„Žiniasklaida galėtų išjudinti politikus spręsti šią problemą. Apie ją turėtų kalbėti ir nevyriausybinės organizacijos, bažnyčia, verslo atstovai, sergančiųjų ir išgydytų žmonių šeimos“, – ragino vienytis L.B. Reichmanas.
Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės gydytoja Edita Davidavičienė pritarė PSO atstovams. Gydytoja pasidžiaugė, kad Lietuvoje stabilizavosi tuberkuliozės sergamumo rodikliai. Ji informavo, jog norima pasiekti, kad 95 procentai naujų ligonių būtų išgydoma.
„Uždaromi tik reikalavimų neatitinkantys ligoninės skyriai“, – į „Santarvės“ repliką, ar tokie siekiai realūs, kai uždaromi rajonų ligoninių tuberkuliozės skyriai, atkirto gydytoja.
Anot jos, vietos valdžia labiau turėtų pasirūpinti savo ligoniais, nuvežti juos į tuberkuliozės ligonines.
KIENO TEISĖS PAŽEIDŽIAMOS?
Seminare buvo daug kalbama apie sergančiųjų tuberkulioze gydymą, jų teises. Žurnalistams rūpėjo ir sveikųjų teisė nebūti užkrėstiems. Piktybiškai nesigydantys ligoniai tokią teisę atima.
PSO atstovai informavo, kad JAV įstatymai leidžia taikyti prievartinę hospitalizaciją, tačiau labai retai tenka imtis tokių priemonių.
„Žmonėms daug aiškinama apie gydymąsi ir atsakomybę. Apie 99 proc. sergančiųjų laikosi gydymosi kurso“, – patikino Pasaulio tuberkuliozės instituto medicinos profesorė ir direktorė B. T. Mangura.
Medicinos daktaras R. Zaleskis teigė, kad Latvijoje yra įstatymas dėl priverstinio tuberkulioze sergančio ligonio izoliavimo, bet ne dėl gydymo.
„Negalima priversti žmogaus gerti vaistų. Gydyti jėga – būtų jo teisių pažeidimas“, – samprotavo svečias.
E. Davidavičienė informavo, kad nuo 1998 metų Lietuvoje veikia Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas. Pagal jį, tuberkulioze sergantys žmonės gali būti izoliuoti, tačiau iki šiol neišspręstas izoliatoriaus klausimas.
Alytaus ligoninė yra gavusi lėšų nuo kitų metų įsteigti hospitalizavimo lovas savo noru gydytis nenorintiems pacientams. „Tokia priemonė turėtų būti taikoma tik kraštutiniu atveju“, – pabrėžė gydytoja.
